LTIstoriografijoje Seredžiaus miestelio praeitis atskirai netyrinėta. Straipsnyje, remiantis archeologijos šaltiniais, aptariamas Seredžiaus vietovės apgyvendinimo klausimas bei miestelio susiformavimo laikas ir jo urbanistinė raida XVI-XVIII a. Archeologijos šaltiniai rodo, kad iki 1829 m. buvusioje Seredžiaus teritorijoje bei greta jos gyventa nuo I tūkstm. po Kr. pradžios. Tai liudija esantys laidojimo paminklai ir gyvenvietės. Į rytus nuo dabartinio miestelio Dubysos slėnyje ir terasoje žinomi III-V a. ir IX-XII a. laikotarpių kapinynai. Kitas IV-VII a. kapinynas buvo Nemuno slėnyje - į pietryčius nuo piliakalnio, teritorijoje tarp Pieštvės ir Dubysos. XIII-XIV a. laikotarpiu jame vėl buvo laidojami žmonės ir žirgai. Dar vienas V-VI a. kapinynas žinomas apie 500 m į šiaurės rytus nuo Seredžiaus piliakalnio, kairiajame Pieštvės krante. Ikiistoriniu laikotarpiu apylinkėje buvo dvi gyvenvietės. Viena gyvenvietė buvo apie 2000 m į šiaurę nuo piliakalnio, dešiniajame Pieštvės upelio pusėje, terasoje, pereinančioje į kalvą. Kita gyvenvietė buvo terasoje, kairėje Pieštvės upelio pusėje, šalia piliakalnio, nusitęsusi į šiaurę ir rytus nuo jo. Seredžiaus miestelis formavosi nuo XVI a. pr. iki XVI a. trečiojo ketvirčio. Faktai leidžia manyti, kad Sapiegos galėjo būti Seredžiaus miestelio steigėjai. XVII-XVIII a. Seredžius užėmė tik dalį teritorijos tarp Nemuno, Dubysos ir Pieštvės. Seredžiaus urbanistinė plėtra nebuvo orientuota pietine kryptimi link Nemuno, o atvirkščiai - tolyn nuo jo. Seredžiaus planinė erdvinė struktūra susiformavo XVII a. ir be didesnių pokyčių išliko iki XVIII a. pabaigos.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai duomenys; Bažnyčios; Dvaras; Istoriniai duomenys; Kapinynai; Miestelio raida; Miestų formavimasis; Nemunas; Pilys; Priešistorė; Sapiegos (Sapiega family); Senovės gyvenvietės; Seredžius; Urbanistika; Viduramžiai-naujieji laikai; Viduramžių archeologija; Žemaitija (Samogitia); Ancient settlements; Archaeological data; Castles; Churches; Development of town; Estate; Historical data; Medieval archaeology; Middle Ages - Early Modern Period; Nemunas; Old cemeteries; Prehistory; Samogitia; Seredžius; Seredžius town; The Sapieha; Urban development; Urbanization.
ENThe past of Seredžius was not researched separately in the historiography. On the grounds of archaeological sources the article discusses population question of Seredžius locality, formation time of the place and its urbanism development in the 16th-18th centuries. Archaeological sources show that up to 1829 the former territory of Seredžius and nearby Seredžius was populated already since the 1st BC. Burial monuments and villages testify are the evidence of it. The necropolis known in the 3rd-4th and the 9the-12th centuries is situated to the East side from the present village, in Dubysa valley and terrace. Another necropolis of the 4th-6th centuries was in the valley of Nemunas, to the Southeast from the mound, in the territory between Pieštvė and Dubysa. People and horses were buried there again during the period of the 8th-14th centuries. One more known the 5th-6th century necropolis was situated to the Northeast from Seredžius mound, on the left bank of Pieštvė. In pre-historical period there were two villages. One village was situated about 2000 meters North from the mound, on the right side of Pieštvė river, in the terrace moving to the hill. Another village was in the terrace, on the left side of Pieštvė river, near the mound, extended to the North and to the East from it. Seredžius town was forming from the beginning of the 16th century to the third quarter of the 16th century. The facts show that the founders of Seredžius could have been the Sapiehas‘family. In the 17th-18th centuries Seredžius occupied only a part of the teritory among Nemunas, Dubysa and Pieštvė. Seredžius urban development was not orientend to the South towards Nemunas, conversely – farther from it. Planned spacial structure of Seredžius was formed in the 17th century and remained until the end of the 18th century without major changes.