Kultūros tradicija ir naujybė : prieštaros ir sąveikos

LTStraipsnyje nagrinėjama tradicijos ir naujybės prieštaros bei sąveikos. Remiamasi egzistencinės fenomenologijos, vaizdo hermeneutikos, kultūrinės regionalistikos nuostatomis. Teigiama, kad istorinė žiūra iškyla kaip naujybė, veikianti tautos ateities vaizdijimą. Tradicija ir naujybė istoriniame diskurse iškyla kaip neatsiejamos kultūros lytys. Iškeliamos tezės: mūsų, kaip tam tikros bendrijos dalyvių, siekiai visada nušviesti tos bendrijos istorinės perspektyvos, be kurios naujybė prarastų tradicijos foną, vadinasi, ir bet kokį naujybiškumą; medijos, perduodamos kultūros lytis, nuskurdina tradiciją, atimdamos iš jos naujybiškus aspektus; vaizdo hermeneutika skleistina kaip tradicijos ir naujybės sąveika, kuri suponuoja slenksčius ir ribas tarp skirtingų įvaizdinimo lygmenų; kiekvienas iškylantis kultūros reiškinys reikalingas vaizdinės aplinkos, kurią jis pakeistų įvaizdinamas; kultūros kismas išplaukia iš naujo reiškinio vaizdinėje tradicijoje komunikacinių galimybių; istorinis vaizdijimas, apimantis ateities siekius, yra kūrybiškumo, žadinančio bet kokį kultūros kismą, aspektas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorija; Naujybė; Supratimas; Tradicija; Vaizdas; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); History; Novelty; Picture; Tradition; Understanding.

ENThe article deals with the contradictions and interconnections between tradition and novelty from the point of view of existential phenomenology, pictorial hermeneutics, and cultural regionalistics. The following theses are presented in the article: tradition and novelty in historical discourse are inseparable cultural forms; while transmitting certain cultural tradition, history is a communicative channel; historical images are the factors of a national community's becoming; the aspirations of the participants of certain community are always enlighten by a community's historical perspective, without which the novel loses its background; media while transmitting cultural forms impoverishes the tradition by robbing novel aspects; pictorial hermeneutics is developed as tradition's and novelty's interconnection which presupposes the thresholds and the limits of the different planes of imagination; every cultural phenomenon needs a pictorial environment to be changed by imagination; the cultural change follows from the communicative opportunities of a new phenomenon in pictorial tradition; historical imagination covering future aspirations is an aspect of creativeness, which evokes every cultural change. [From the publication]