Moldova XIV a. viduryje – XVI a. viduryje kaip socialinės struktūros tipologijos problema : disertacija

LTDarbo problemas implikavo rumunų ir moldavų istoriografijos teorinis ribotumas. Autoriaus įsitikinimu, iki šiol nėra adekvačios konceptualiai reflektuotos ir pakankamai išdiskutuotos ankstyvosios Moldovos socioekonominės struktūros interpretacijos paremtos klasikine marksistine gamybos būdų/formacijų teorija. Disertacijos naujumas pagrįstas trimis argumentais – teoriniu metodologiniu, teminiu ir istoriografiniu – iš kurių svarbiausias yra pirmasis. Dviejų pagrindinių marksistinių visuotinės istorijos traktuočių derinimas ir kombinuotas taikymas konkretaus atvejo tyrimui yra visiška metodologinė naujovė lietuvių istoriografijoje. Nemažiau svarbus yra autoriaus atliktas aiškus bazinių kriterijų, leidžiančių vienareikšmiškai tipologizuoti ikikapitalistines visuomenes, apsibrėžimas. Pagrindinė disertacijos išvada: remiantis teorinėje dalyje apsibrėžtais kriterijais, viduramžių Moldovos socialinė struktūra negali būti traktuojama kaip feodalinis gamybos būdas. Remiantis klasikine marksistine teorija galima konstatuoti, kad viduramžių Moldovos socialinė struktūra apibūdintina kaip archainio pusinio feodalizmo ir bendruomeninio politarizmo hibridas. Remiantis marksistine pasaulio kaip sistemos teorija viduramžių Moldova tipologizuotina dvejopai: a) Moldova buvo įtrauktą į Europos Vidurinių Rytų pasaulį ekonomiką, ir tada laikytina prekybine politine ekonomija, b) egzosociuminis veiksnys nebuvo pakankamai reikšmingas ir todėl ignoruotinas paliekant vien tik endosociuminės tipologijos rezultatą.

ENThe issues in the work were implicated by theoretical limitation in Romanian and Moldavian historiography. The author believes that there is so far no adequate interpretation of early socioeconomic structure in Moldova, supported by conceptual reflection and sufficient discussions that would be based on the classic Marxist theory of production methods/formations. The novel dissertation is based on 3 arguments, including theoretical methodological, topical and historiographical with the first being most important. Coordination and combined application of 2 key concepts of Marxist universal history for specific case represents complete methodological innovation in the Lithuanian historiography. The author has provided a definition of base criteria, allowing for clear typology of pre-capitalist societies. The key finding of dissertation is that social structure of medieval Moldova, based on criteria cannot be treated as feudal production method. Classical Marxist theory suggests that social structure of medieval Moldova should be described as hybrid of archaic semi-feudalism and community politarism. Based on Marxist theory where a world is considered a system, medieval Moldova shall be classified as follows: (a) Moldova was included into European Middle East economy, and considered a commercial political economy; (b) the factor of egso-socium was not sufficiently important and consequently ignored, with the result of endo-socium typology preserved.

• Ankstyvosios Vidurio Europos valstybės modelis ir ikikrikščioniška LDK / Nerijus Babinskas. Istorija. 2022, Nr. 126, P. 23-45.
• The comparative analysis of Lithuanian manorial-serf economy and hacienda economic system of Latin America in the context of capitalist world system: from the second half of the 18th to the second half of the 19th centuries / Darius Žiemelis. Revista română de studii baltice şi nordice. 2018, vol. 10, iss. 2, p. 27-65.