The East Baltic *-ā stem locatives

LTLoc. sg. rankoje kilo iš nom. sg. *ranka, prie kurio buvo pridėta postpozicijos *-jen postvokalinė forma. Taigi nereikia suponuoti ilgojo diftongo išlaikymo iki vėlyvosios baltų epochos. Adesyvas mergaip yra išlaikęs pirminę datyvo-lokatyvo formą, o postpozicija -p(i) buvusi pridėta neabejotinai vėliau už bet kokį galimą rekonstruojamo ilgojo diftongo *-ai sutrumpėjimą. Naujoji lokatyvo forma galėjusi būti pasidaryta siekiant morfologiškai atskirti lokatyvą nuo bendrojo datyvo-lokatyvo su galūne -ai, kurio galima lokatyvinė reikšmė dar įžvelgiama minėtoje adesyvo formoje. Panaši ir e kamieno vienaskaitos lokatyvo kilmė, t. y. nom. sg. žemė + postpozicija *-jen >loc. sg. žėmė-je. Daugiskaitos lokatyvas su *-asu buvo pasidarytas pridedant galūnę *-u prie indų, baltų ir slavų kalbų daugiskaitos nominatyvo galūnės *-as. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rytų baltai; Diftongas; Žodžio kamienas; Jonas Kazlauskas; Eastern Balts; Dual dative; Word stem; Jonas Kazlauskas.

ENLoc. sg. rankoje (in hand) is based on nom. sg. *ranka (hand), after post-vocal form of post-position *-jen was added. One should therefore not suppose retention of a long diphthong to the late Baltic era. Adessive mergaip has retained the primary form of dative-locative case, and post-position -p(i) was arguably added after any possible shortening of reconstructed long diphthong *-ai. The new form of locative case was possibly established in order to ensure morphological separation of the locative case from the standard dative-locative case with ending -ai, with possible locative meaning still visible in the adessive form above. The origin of e stem, singular locative case, is similar, i.e. nom. sg. žemė (land) + post-position *-jen >loc. sg. žėmė-je (in land). Plural locative case with *-asu was formed by adding an ending *-u to plural nominative case ending *-as in Indian, Baltic, and Slavonic languages.