LTŠioje knygoje nagrinėjamas tarptautiniuose santykiuose ypač svarbių – saugumo ir tapatybės – koncepcijų tarpusavio ryšys. Autorius analizuoja saugumą ir tapatybę kaip „iš esmės ginčijamos“ prigimties reiškinius, aptaria jų vietą tiek tradicinėse saugumo studijose, tiek naujų kritinių Paryžiaus, Kopenhagos ir Velso mokyklų teorijose. Knygoje pristatomas originalus analizės modelis, kuriame saugumas ir tapatybė yra konstitutyviais ryšiais susiję kintamieji, įgalinantys apčiuopiamą reikšmę tik konkrečių tarptautinių santykių subjektų tarpusavio sąveikoje. Knygoje plėtojama pagrindinė tezė, kad veikėjų saugumo ir tapatybės suvokimas vienas kito atžvilgiu nulemia jų tarpusavio santykių būklę – bendradarbiavimą, konfliktą, kaimynystę ir koegzistavimą. Autorius taiko šį teorinį modelį Lietuvos santykiams su JAV, Rusija ir Europos Sąjunga nagrinėti, siūlo naujų kritinių ir kartais provokuojančių įžvalgų apie Lietuvos valstybės ir visuomenės santykį bei Lietuvos užsienio politikos evoliuciją. Knygą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiamas kondensuotas, sintetinis saugumo studijų disciplinos žemėlapis ir bandoma atsekti „tapatybės“ koncepcijos raidą neperžengiant šios disciplinos ribų. Antroji dalis laikytina knygos „pridėtine verte“, būtent šioje dalyje išsamiai pristatomas autoriaus originalus tapatybės ir saugumo sąveikos modelis. Pagaliau trečioji dalis turėtų būti įdomi plačiausiai auditorijai – čia siūloma Lietuvos užsienio politikos anatomija žvelgiant iš kritinių saugumo studijų perspektyvos.Reikšminiai žodžiai: JAV; Koncepcija; Konstruktyvizmas; Nacionalinis saugumas; Nacionalinė tapatybė; Saugumas; Tapatybė; Tradicinis saugumas; Conception; Constructivism; European Union; Identity; Lithuania; National identity; National security; Security; Traditional security; USA; Rusija (Russia); Europos Sąjunga (European Union).
ENThe book investigates the interrelation of the concepts of security and identity, which are very important in international relations. The author analyses security and identity as the phenomena of “basically disputed” nature, discusses their place in traditional security studies and in new critical theories of the French, Copenhagen and Welsh schools. The book presents the original model of analysis, in which security and identity are the variables related by constitutive relations, enabling tangible meaning only in the interaction of entities of specific international relations. The book explores the thesis that the players’ perception of security and identity with regard to each other determines the state of their mutual relations – cooperation, conflict, neighbourhood and coexistence. The author applies this theoretical model to the analysis of Lithuania’s relations with the USA, Russia and the European Union, suggests new critical and sometimes provocative insights into the relationship of the Lithuanian state and society as well as evolution of Lithuanian foreign policy. The book consists of three parts. The first part gives a condensed synthetic map of the discipline of security studies and attempts to trace back the development of the concept of identity within the scope of this discipline. The second part might be considered to be added value of the book; namely this part extensively presents the author’s original model of interaction of security and identity. Finally, the third part is interesting to the general public; it proposes the anatomy of Lithuanian foreign policy viewed from the perspective of critical studies of security.