LTŠiuo metu miestas yra daugelio tyrimų objektas. Yra sociologinių koncepcijų, kuriose miestas analizuojamas kaip bendrija, įvairių socialinių grupių sugyvenimo, solidarumo, konkuravimo, pagaliau, prievartos, vartojimo, migracijos etc. centras. Šios teorijos persipina su kitomis, kuriose analizuojama pirmiausia erdvė ir erdvė laikoma socialinio identiteto pagrindu. Miesto esmei itin svarbūs urbanistinio pobūdžio tyrimai. Jau seniai Lietuvos istoriografijoje yra istorinio, etnografinio, socialinio ekonominio pobūdžio darbų, kuriuose aptariami įvairių gyvenviečių tipų (miestai, miesteliai, bažnytkaimiai, kaimai) socialinės charakteristikos, tų gyvenviečių istorija, gyventojų materialinė kultūra, papročiai, tradicijos, socialiniai institutai. Vilnius tapo svarbus nuo XIV a. pradžios, kai Gediminas miestą pavertė sostine. 1581 m. Brauno atlase Vilnius laikomas dideliu miestu (viso to meto pasaulio mastu). Iki švedų ir rusų įsiveržimo Vilnius dar buvo ir turtingas miestas. Tiesa, kaip ir visi miestai, dėl infekcinių ligų, gaisrų, karų etc. pavojaus Vilnius buvo padidintos rizikos zona. XIX a. Vilnius buvo Rusijos imperijos miestas. Jis augo, tačiau ne taip sparčiai, kaip kad kai kurie kiti imperijos centrai. XX a. pabaigoje Vilnius pagaliau tapo nepriklausomos Lietuvos valstybės sostine. Kaip Europos miestas jis, suprantama, labai keičiasi. Pramonės raida sulėtėjusi, gyventojų skaičius beveik neauga, mažėja žaliųjų zonų. Pasiekta stadija, kai itin svarbūs tampa vidiniai struktūriniai pokyčiai – naujas santykis tarp gyvenamųjų namų statybos ir ekologinių problemų.Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo būdas; Istorija; Jaunimas; Kultūrinis pliuralizmas; Miesto kultūra; Miesto sociologija; Urbanizacija; Vilnius; Cultural pluralism; Culture of the town; History; Life style; Sociology of town; Urbanization; Vilnius; Youth.
ENCity is an object of numerous studies. There are sociological concepts, analysing the city as a community, a centre of cohabitation, solidarity, competition, violence, consumption, migration, etc. of various social groups. The above theories intertwine with other theories, focussing on the space, treated as basis for social identity. The urban space is especially related to the urban studies. For many years now, Lithuanian historiography offers works of historical, ethnographic, and social economic nature, discussing social characteristics of various types of settlements (cities, towns, villages with a church, and villages), the history of settlements, material culture, customs, traditions and social institutions of the inhabitants. Vilnius gained importance since the early 14th century, when Gediminas turned the city into the capital city. In Brown atlas of 1581 is portrayed as a large city (in the context of the then known world). Before the Swedish and Russian armies invaded Vilnius, it was also a prosperous city. However, just as any other city, Vilnius faced higher risk due to threat of infection diseases, fires, wars, etc. In the 19th century, Vilnius was a city of the Russian empire. It expanded but not as fast as some other imperial centres. In the late 20th century, Vilnius finally became capital city of the independent Lithuania. As a European city, Vilnius naturally undergoes huge changes. The growth of industry has slowed down, the number of inhabitants practically remains stable and the number of green areas is getting smaller. At this point, internal structural changes gain primary importance, i.e. and new relation between construction of residential houses and environmental issues.