Raguvos dainų melodikos ir dainavimo stiliaus ypatumai

LTRaguviškių dainos priklauso rytų aukštaičių arealui, todėl turi daug šio regiono stilistikai būdingų bruožų. Tai daugiausia mažorinės daugiabalsės homofoninio stiliaus dainos (tarp monografijai atrinktų dainų yra tik kelios monofoninės melodijos). Kaip ir daugumai aukštaičių melodijų, raguviškių dainoms ypač būdinga kvintinė arba terckvintinė dermės. Kaip ir daugelyje aukštaičių dainų, taip ir raguviškių dainose dažna intonacija yra a-h-d. Manoma, kad ši intonacija į homofoninio stiliaus melodijas atėjusi iš senesnių (monofoninių) melodijų. Raguvos dainų metroritmika gana įvairi, dažnai susijusi su ritmo improvizacija, atlikimo laisvumu. Tarp visų dainų išsiskiria melodijos, padainuotos pavienių senesnės kartos dainininkų. Jose gausu įvairių melizmų (foršlagų, nachšlagų ir pan.), taip pat įprastų ritminių verčių sutrumpinimų ar pailginimų. Tokį laisvą atlikimo stilių galėjo lemti ne tik talentinga minėtų dainininkų prigimtis, bet ir pritariančiųjų balsų nebuvimas. Kai kurioms Raguvos dainoms būdingas tolygiai kintantis metras. Raguvos apylinkių homofoninio daugiabalsio stiliaus dainas sąlygiškai galėtume suskirstyti į tris grupes: homofoninės-unisoninės melodijos, melodijos su „bosavojimu“, homofoninės-burdoninės melodijos. Kur kas didesnį dainų melodijų pluoštą sudaro melodijos, iš pažiūros nepasižyminčios išskirtiniais lokaliniais bruožais, darniai įsipinančios į rytų aukštaičių dainų stilistiką. Dar viena dainų grupė – vadinamosios bendraaukštaitiškos ir bendralietuviškos, arba tiesiog bendrinės melodijos, kurias galime išgirsti įvairiose Lietuvos vietose.Reikšminiai žodžiai: Dainavimas; Dainos; Liaudies dainos; Melodijos; Melodika; Raguva; Rytų aukštaičiai; Stilius; Ypatumai; Easter aukstaiciai (highlanders); Folk songs; Melodics; Melodies; Peculiarity; Raguva; Singing; Songs; Style.

ENRaguva songs belong to the east Aukštaitija territory, consequently they demonstrate numerous stylistic features of the region. This applies to mostly major polyphonic songs in homophonic style (the songs selected for the monograph includes several monophonic melodies only). Just as with most of melodies of Aukštaitija, so songs of Raguva area display quintal or tertia-quintal tunes. As with most of Aukštaitija songs, the songs of Raguva area often display a-h-d intonation. One considers that this intonation has reached homophonic melodies from older (monophonic) melodies. The metro rhythmic of Raguva songs, often relates to improvised rhythm and liberal performance. Among other songs there are exceptional melodies sung by individual singers of the older generation. They include numerous melismas (appoggiatura, after-beat, etc.), as well as abbreviations or extensions of regular rhythmic values. This liberal performance style could be brought about by talented nature of singers and by absence of supporting voices. Just as with other Raguva songs, the above songs display steadily changing metre. One can tentatively classify homophonic polyphonic style songs of Raguva areas into 3 groups as follows: homophonic-unison melodies, melodies accompanied with a bass and homophonic-bourdonal melodies. There is larger variety of melodies including melodies that at first sight display no exceptional local trades and smoothly incorporated into stylistic of songs of Eastern Aukštaitija. Another group of songs are the so called common Aukštaitija and common Lithuania melodies, or simply common melodies, met in various places of Lithuania.