Raguviškių šnekta

LTRaguvos šnekta priklauso rytų aukštaičių panevėžiškių patarmei, įeina į vakarinių puntininkų plotą. Čia vietoje am, an, em, en turima um, un, im, in. Vietoj nosinių ą, ę tariama ų, į. Taip pat pakinta ir trumpieji galūnės -a, -e, kilę iš tvirtapradžių nosinių ą, ę. Kaip visiems panevėžiškiams būdinga galūnių redukcija. Dėl to dažniausiai yra pakitusi galūnės balsių ir dvibalsių kokybė. Po suminkštėjusių priebalsių ia, kaip ir e ar iu yra išvirtęs į i. Galūnės dvibalsiai -ai, -au ir -uo po kietųjų priebalsių yra išvirtę užpakalinės eilės ar suužpakalėjusiais garsais -e, -o. Jie kirčiuojami paprastai kirstiniu kirčiu ir smarkiai aptrumpėję, Po minkštųjų priebalsių dvibalsiai -ai, -au ir -ei išvirtę supriešakėjusiais ar priešakinės eilės garsais -ė. Žodžio kamieno kirčiuoti trumpieji i, u paprastai pailginami iki pusilgių ar net ilgųjų. Nekirčiuoti kamieno ir kirčiuoti galūnės trumpieji paprastai redukuojami. Nekirčiuoti ilgieji y, į, ū, ų žodžio kamiene trumpėja ir redukuojami. Žodžio kamieno nekirčiuoti balsiai ė, o paprastai redukuojami. Tik galūnėje vietoj balsių -ė, -o yra sutrumpėję (nespėję susiaurėti) senieji -e, -a. Iš priebalsyno daugiausia minėtinas kietinamas priebalsis l prieš priešakinės eilės garsus e, ę, ei, en, ė. Kartais kietinamas priebalsis r. Senieji tarmės atstovai vietoj dabartinių priebalsių ch, f, h paprastai taria k, p , g. Žodžio pradžioje prieš sutaptinius dvibalsius ie, uo ir kartais e, ė pridedami priebalsiai j, v. Iš gramatinių ypatybių minėtina inesyvo forma, išlaikytas dviskaitos galininkas, kelintiniai skaitvardžiai nuo 11 iki 19 su -ikis, -ė.Reikšminiai žodžiai: Balsis; Dialektologija; Fonetika; Gramatikos ypatybės; Kirtis; Lituanistika; Morfologija; Priebalsis; Raguvos šnekta; Consonant; Dialectology; Grammar peculiarities; Lithuanian philology; Morphology; Phonetics; Raguva's subdialect; Stress; Vowel.

ENRaguva sub-dialect is part of Eastern Aukštaitija dialect, around Panevėžys, and included in the area of Western “puntininkai” variety. This is where instead of am, an, em, en the following is used: um, un, im, in. Nasal ą, ę are pronounced ų, į. There is also change in the short -a, -e in the ending, based on falling nasal ą, ę. Just as with all Panevėžys residents, there is an inherent reduction of endings. As a result there is usually change in the quality of vowels and diphthongs of the ending. After softer consonants, ia, just as e or iu have turned to i. Diphthongs -ai, -au and -uo in the ending, after hard consonants have turned into rear end and rear-type sounds -e, -o. These usually bear slashed accent and are much shorter. After soft consonants, diphthongs -ai, -au and -ei have turned frontal-type and frontal line -ė sounds. Short stressed i, u in the stem are normally extended to medium or even long sounds. Short components bearing no accent in the stem and stressed ones in the ending are usually reduced. Long y, į, ū, ų bearing no accent in the stem usually become shorter and reduced. Unstressed vowels ė, o in the stem are usually reduced. Only in the ending, -ė, -o vowels are replaced by shorter (not yet contracted) old -e, -a. As far as system of the consonants is concerned, consonant l, hardening before e, ę, ei, en, ė frontal-type line, should be mentioned. At times r consonant is hardened. Old speakers of the dialect usually pronounce k, p, g instead of modern consonants ch, f, h. In the start of a word, compound diphthongs ie, uo and sometimes e, ė are preceded by consonants j, v. From special grammatical features, the following should be noted: intensive form, retained accusative case of dual, and ordinal numerals 11 to 19 with endings -ikis, -ė.