Epistolografija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV-XVI amžiuje : nuo ars dictaminis iki literatūrinio laiško : disertacija

LTDisertacijos tyrimo objektas - europinė epistolografijos tradicija ir jos perėmimo formos LDK XIV-XVI a., išryškinant žanrinius ir tipologinius aspektus, raidos tendencijas. Šiame darbe analizuojama, kaip susikuria ir kaip kinta europinė laiškų rašymo tradicija, teorinio vadovėlio struktūra, turinys, laiško samprata ir modelis; kokie egzistavo panašumai ir skirtumai tarp Viduramžių ir Renesanso laiškų rašymo vadovėlių; kokias vertybes jie formavo; kokią reikšmę turėjo bendroje švietimo sistemoje, kultūros formavimęsi. Tiriama, kada ir kokiu būdu europinė lotyniškosios epistolografijos tradicija perimama LDK, kaip ji funkcionavo lotyniškoje LDK epistolikoje, mokymo programose, kultūriniame gyvenime. Disertacijoje analizuojama, kaip keičiasi LDK epistolikos įvairovė XIV-XVI a., kaip laiškas, Viduramžiais atlikęs gana formalizuotas dalykinio ir asmeninio bendravimo funkcijas, Renesanso epochoje virsta saviraiškos forma, literatūriniu kūriniu. Pagrindiniai atlikto tyrimo šaltiniai - Viduramžių laiškų rašymo vadovėliai (artes dictandi) ir renesansiniai epistolografijos teoriniai veikalai (modi epistolandi). Dvi skirtingas epistolografijos tradicijas šiame darbe iliustruoja Ldk Vytauto (1350-1430) laiškai, kaip Viduramžių kanceliarinės korespondencijos pavyzdys, ir Saliamono Risinskio (? -1625) laiškų rinkinys, kaip humanistinė Renesanso laiškų išraiška.

ENSubject of the dissertation research is European epistolographic tradition and forms of its acceptance in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th - 16th centuries, by emphasizing the aspects of genre and typology, as well as trends of its development. The present paper analyzes the birth and development of the European epistle writing tradition, structure and contents of the epistolographic theory textbook, concept and model of an epistle; similarities and differences of epistle writing textbooks in the Middle Ages and Renaissance, the values influenced by such textbooks and their significance for common education system and culture formation. The dissertation makes a research on the time periods and ways, how the epistolographic tradition reached the Grand Duchy of Lithuania, how it was adopted and functioned in epistle writing of the country, school curricula and cultural life in general. Based on specific examples, the dissertation discloses the changes in variety of epistle writing in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th - 16th centuries, stressing out how an epistle, as a former and fairly formal form of business and personal communication in the Middle Ages, is turned into means of self-expression and piece of literature during the period of Renaissance. Key sources of the research performed are the epistle writing textbooks (artes dictandi) published in the 11th - 14th centuries and epistolographic theory works (modi epistolandi), extant from the 15th - 16th centuries and kept in the scientific libraries of Vilnius. Samples of real correspondence and epistolic works in the Grand Duchy of Lithuania have been used for analysis, such as Vytautas’ (1350-1430) letters as characteristic Medieval officialese correspondence and epistles by Saliamonas Risinskis (Salomon Rysiński, ? -1625) as sample Renaissance humanistic letters. The dissertation states that the Grand.

• „Desiderium videndi“: Barboros Zapolijos ir Žygimanto Senojo korespondencija / Dovilė Keršienė. Senoji Lietuvos literatūra. 2019, 47, p. 15-55.
• Falconry in the grand Duchy of Lithuania in the 15-16th century / Toma Zarankaite. Falconry : its influence on biodiversity and cultural heritage in Poland and across Europe / edited by Urszula Szymak and Przemysław Sianko Białystok : Muzeum Podlaskie, 2017. P. 109-119.
• Illustrissima princeps, serenissima regina et domina clementissima: LDK valdovių, didikių epistolika (XIV a. pab. - XV a. pirmoji pusė) / Dovilė Keršienė. Senoji Lietuvos literatūra. 2014, 38, p. 149-190.
• "Latinitas" w Wielkim Księstwie Litewskim : chronologia, osobliwość i formy recepcji / Sigitas Narbutas. Bibliotheca mundi : studia bibliologiczne ofiarowane Janowi Leończukowi. Białystok: Wydział Filologiczny Uniwersytetu w Białymstoku. Katedra Badań Filologicznych "Wschód-Zachód", 2016. P. 539-554.
• Privati korespondencija kaip bajorų šeimos istorijos šaltinis: Bialozorų, Končų ir Römerių atvejis (XIX a. 3-9 dešimtm.) / Tamara Bairašauskaitė. Istorijos šaltinių tyrimai. 2021, t. 7, p. 207-235.
• Rusėniškų laiškų formuliaras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ankstyvaisiais naujaisiais laikais / Andrej Ryčkov. Lietuvos istorijos studijos 2019, t. 44, p. 31-46.
• Theatrum politicum: trys Pranciškaus Akvaviviečio laiškai / Dovilė Keršienė. Senoji Lietuvos literatūra. 2012, 34, p. 59-119.
• Valdovo raštininko Jono Bogdanaičio Sapiegos (†1546) galios telkimas XVI a. pradžioje / Andrej Ryčkov. Lietuvos istorijos metraštis. 2019, 2019/1, p. 5-31.
• XIV-XVI a. LDK valdovo laiškas: tradicija ir modernėjimo procesai / Dovilė Keršienė. Senoji Lietuvos literatūra. 2012, 33, p. 15-52.
• XVIII a. dvaro tapytojų laiškai: apie dailininko savimonę ir statusą / Lina Balaišytė. Senoji Lietuvos literatūra. 2014, 37 p. 257-275.