LTDisertacijoje remiantis iki šiol niekur nepublikuotais Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dokumentų rinkiniais analizuojama Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio struktūra, atskirų sąjūdiečių įsijungimo į Sąjūdį motyvai, narystės (ne)buvimo klausimas bei socialinė vietinio lygmens ir centrinių LPS struktūrų narių socialinė analizė. Disertacijos tikslas – remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais, moksline literatūra, aprašyti ir išanalizuoti Sąjūdžio vietinio lygmens organizacijų kūrimosi aplinkybes ir tolimesnį vidinės organizacinės struktūros kūrimą bei LPS narių socialinę sudėtį ir jų galėjimą dalyvauti Sąjūdžio valdžios (veiklą tiek vietiniu lygmeniu, tiek ir visos Lietuvos mastu koordinuojančiose) struktūrose. Darbe taikytini analitinis-aprašomasis, lyginamasis, atvejo analizės, statistinės matematikos bei interviu metodai. Atliktas tyrimas parodė, jog LPS kaip organizaciją 1988–1990 metų laikotarpyje sudarė 53 regioninės LPS organizacijos, kurių veikloje dalyvavo apibrėžtas skaičius aktyvių (registruotų) Sąjūdžio narių. Didžioji dalis jų veikė teritoriniu bei profesiniu pagrindu sukurtose rėmimo grupėse. Regioninių Sąjūdžio struktūrų nariais pagrinde tapo 21–50 metų amžiaus Lietuvos piliečiai, gimę ar išsilavinimą įgiję jau okupuotoje Lietuvoje, tiek Komunistų partijos nariai, tiek buvę tremtiniai ar politiniai kaliniai.
ENThe dissertation relies on previously unpublished documents of the Lithuanian reform movement (LPS) for analysis of the structure of LPS, motives behind joining of the movement, issue of presence/ absence of membership as well as social analysis of members of local and central LPS structures. The purpose of the dissertation is to rely on archival and published sources, literature in describing and analysing the circumstances behind formation of local level organisations of the movement and further development of internal organisation structure as well as social structure of members of LPS and their ability to get involved in the structures of the movement management (activities both on local level as well as the national coordination level). The paper is based on analytical-descriptive, comparative, case study, statistical mathematics and interview methods. The study conducted has revealed that the LPS in terms of an organisation included in 1988 to 1990, 53 regional organisations of LPS, involving a specific number of active (registered) members of the movement. Most members operated through support groups arranged based on territorial and professional principle. Members of regional structures of the movement relied on Lithuanian nationals, aged 21 to 50, born or educated in the occupied Lithuania as well as members of the Communist party or former deportees and political prisoners.