Raguvos krašto partizanai

LTPasitraukus vokiečių kariuomenei ir prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, Panevėžio krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, ėmė kurtis partizanų būriai. Kovai su partizanais iš Krymo 1944 metų rugpjūčio mėnesį buvo atkelta 4-oji NKVD šaulių divizija. Lietuvos teritorijoje ji išbuvo iki partizaninio karo pabaigos. Pagelbėti okupantams buvo kuriami vietiniai naikintojų (stribų) būriai. Iki 1944 metų gruodžio mėnesio Panevėžio apskrityje įkurta 16 stribų būrių. Juose buvo 572 asmenys. Didžiausias partizanų organizatorius Panevėžio apskrityje buvo J. Krikštaponis. 1944 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesių atsišaukimuose jis ragino steigti ginkluotus būrius, jaunimą nestoti į okupacinę armiją. 1944 metais Panevėžio apskrities partizanai jau dalyvavo kariniuose susidūrimuose su okupantų armija. Raguvos valsčiuje vyrai irgi jungėsi į partizanų būrius. Mokytojo P. Rutkausko vadovaujamas būrys minimas kaip pirmasis. Jo būryje buvo iki 100 narių. Partizanai turėjo šaunamuosius ginklus. Partizanų būrius taip pat organizavo B. Pakalnis, A. Vidugiris-Raitelis, J. Žalga-Karklas. Pamažu Raguvos valsčiuje susikūrė keli garsiausi partizanų būriai. Tai buvo Antano Aliuko-Kuprio, Jono Baltušniko-Vienuolio ir A. Vaičekonio-Šermuksnio būriai. Kovose su okupantais ir stribais žuvus didžiajai daliai partizanų ir jų vadų 1951–1953 metais liko tik pavieniai partizanai. 1953 metai – partizaninio karo pabaiga Raguvos valsčiuje. Kova tęsėsi apie 10 metų. Raguvos valsčiaus vyrai partizaninėje kovoje suvaidino nemažą vaidmenį.Reikšminiai žodžiai: Antisovietinė rezistencija; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Partizanai; Partizaninis karas Lietuvoje (1944-1953); Raguva; Raguvos kraštas; Rezistencija; Anti-Soviet resistance; Guerrilla fighters; Guerrilla war in Lithuania (1944-1953); Guerrillas; Raguva; Raguvos region; Resistance; Resitence; World War II.

ENAs the German army retreated and the second Soviet occupation moved in, in Panevėžys land, just like the entire Lithuania, formation of guerrilla groups was underway. To fight the guerrillas, NKVD 4th rifleman division was transferred from Crimea in August 1944. The division was stationed in Lithuania until the end of guerrilla warfare. To aid the occupation forces, local armed members (destroyers) were organised. Until the December 1944 in Panevėžys region alone 16 armed member groups were formed, with a total of 572 members. Most accomplished organiser of guerrillas in Panevėžys region was J. Krikštaponis. In August to September 1944, he used proclamations urging formation of armed groups, and encouraging the youth to refuse joining the occupation army. In 1944, guerrillas based in Panevėžys region engaged the occupational army. In Raguva volost, men also joined the guerrilla groups. A group headed by P. Rutkauskas, teacher, was known as the first of its kind; it listed up to 100 members. Guerrillas had fire arms available. Guerrilla groups were also run by B. Pakalnis, A. Vidugiris-Raitelis, J. Žalga-Karklas. Little by little, several most famous groups of guerrillas were established in Raguva volost; these included groups of Antanas Aliukas-Kuprys, Jonas Baltušnikas-Vienuolis and A. Vaičekonis-Šermuksnis. As the fights with the occupants and the armed members claimed the life of most of guerrillas and their leaders, with only individual guerrillas surviving until 1951-1953. 1953 was the end of guerrilla warfare in Raguva volost. The fighting ensued for 10 years. Men from Raguva volost played an important role in the guerrilla warfare.