1610 m. Raguvos dvaro inventorius : keletas numizmatikos ir ekonomikos aspektų

LTRaguvos dvaro 1610 metų inventorius yra skelbtas tiek 1962, tiek 1993 metų leidiniuose. 1610 metų inventorius, fiksuojantis Raguvos dvarą, rodo šiame dvare buvus 23 šeimas ir 20 valakų dirbamos žemės. Raguva pagal šeimų skaičių sudarė 11 procentų visų dvaro valdų gyventojų, mokėjo apie 7 procentus visų dvaro gaunamų mokesčių. Raguvos miestelis mokėjo 1480 grašių mokesčių per metus. Raguva buvo svarbus administracinis centras, kuriame gyveno pagrindiniai dvaro urėdai. Pagal laikomų gyvulių procentą vienam gyventojui Raguvos rodikliai dviem atvejais iš trijų atitinka bendras Raguvos dvaro tendencijas. Raguvos dvare yra tik vienas fiksuotas mokestis, būtent 60 grašių už valaką. Likę mokesčiai įvairuoja, jų keitimo priežastys inventoriuje nenurodomos. Mokesčių ir prievolių mokėjimo (pristatymo) terminai, išskyrus du atvejus, Raguvos dvaro inventoriuje nenurodomi. Dvare egzistavo mokesčių lengvatos, kurios buvo suteikiamos specialiu raštu. Prekyba turguje, sprendžiant iš turimos medžiagos, nesudarė pagrindinių dvaro pajamų. Pajamos iš verslo nedaug viršijo pajamas, gaunamas iš Raguvos miestelio. Pagrindinis dvaro pajamų šaltinis turėjo būti javų ir linų eksportas. Mokėjimus už konkrečias prievoles galima suderinti su šiomis pagrindinėmis skaičiavimo sistemomis: kapų (skaičiavimo pagrindas – 60 grašių turinti lietuviška kapa) ir talerių (skaičiavimo pagrindas – 40 grašių turintis lenkiškas taleris). Kaip atskira (?) skaičiavimo sistema galėjo būti sidabrinė, standartiškai sudaranti 24 grašius arba ½ lenkiškos markės (48 vienetai).Reikšminiai žodžiai: Dvaras; Inventorius; Mokesčiai; Numizmatika; Raguva; Raguvos dvaras; Raguvos miestelis; Valakas; XVII a. kultūra; Estate; Inventories; Inventory; Numismatic; Numismatics; Raguva; Raguva town; Raguva's Manor; Seventeenth century culture; Taxes; Valakas (about 20 ha).

ENThe inventory of Raguva manor 1610 was published in both 1962 and 1993 edition. The inventory dated 1610 recorded Raguva manor and showed that the manor had 23 families and 20 units of arable land (20 ha each). Based on the number of families, Raguva accounted for 11% of total population of the dominions of the manor, and paid some 7% of the entire taxes collected by the manor. Raguva town paid 1,480 groschen in taxes per year. Raguva was an important administrative centre, home to key stewards of the manor. Based on the number of livestock per capita, the indicators of Raguva are in line with the trends of Raguva manor (at the rate of 60%). There is only one fixed tax at Raguva manor, namely 60 groschen per land unit of 20 ha. Other taxes vary and the reasons for the respective change are not provided in the inventory. The inventory of Raguva manor excludes payment (delivery) deadlines for taxes and other obligations with two exceptions. The manor offered tax concessions, granted by a special deed. Trade in the market, based on the material available, did not account for majority of the income of the manor. Income from business was little more than the income received from Raguva town. Key source of income of the manor included export of grain and linen. Payments for specific obligations can be adapted to the following key calculation systems: kappa (estimated based on Lithuanian kappa of 60 groschen) and thalers (estimated based on Polish thaler of 40 groschen). In terms of a separate (?) calculation system, it could appear as silver, with a standard of 24 groschen, or ½ Polish mark (48 units).