Archeologijos paminklai

LTLėkštoje Nevėžio lygumoje, kadaise pelkėtų upelių apsuptas yra įsikūręs Raguvos miestelis. Kitados šių upelių slėniai su molingomis peršlapusiomis dirvomis nebuvo labai patogūs žmonėms gyventi. Tačiau sausesnio, šiltesnio klimato laikotarpiu lygumų pakraščiuose, nedidelėse kalvelėse atsirado tinkamų vietų žmonių ūkinei veiklai. Nors Raguvos apylinkėse nerasta nė viena akmens amžiaus stovyklavietė ar gyvenvietė, tačiau žmonių pėdsakai šiose apylinkėse siekia akmens amžių. Seniausi gyventojai, matyt, buvo įsikūrę Pakritižyje ant nedidelės kalvelės – čia archeologinių tyrinėjimų metu buvo rastos kelios titnago skeltės, kurių apdirbimo technologija siekia mezolito laikotarpį. Raguvoje ir artimiausiose jos apylinkėse bent 14-oje skirtingų vietų buvo surasta apie 40 akmeninių kirvių, datuojamų vėlyvuoju neolitu ir žalvario amžiumi, dalis jų galėjo būti naudoti ir ankstyvajame geležies amžiuje. Apskritai negausūs archeologinių tyrinėjimų duomenys – žinomi tik pavieniai akmeniniai kirveliai, mitologinis akmuo bei IX–XVI amžiaus Raguvos-Pakritižio kapinynas – verčia manyti, kad Raguvos apylinkės tuo metu buvo menkai apgyvendintos. Kol kas neturime žinių apie I ir II tūkstantmečio pradžios gyvenvietes, I tūkstantmečio pradžios laidojimo paminklus, netyrinėtas Raguvos, kuri minima jau 1501 metais, senamiestis, todėl Raguva ir jos apylinkės lauka naujų senovės mylėtojų ir archeologų atradimų.Reikšminiai žodžiai: Akmens amžius; Archeologiniai radinai; Archeologinės vietos; Kapinynai; Pakritižys; Priešistorė; Raguva; Raguvos apylinkės; Viduramžiai; Vidurio Lietuva; Archaeological finds; Archaeological sites; Central Lithuania; Middle Ages; Old cemeteries; Pakritižys; Prehistory; Raguva; Raguva environs; Stone Age.

ENOn shallow plains of Nevėžis, once surrounded by swampy creaks, lies Raguva town. Long ago, the valleys of the creeks with clayey damp soil were not hospitable to man. However, in the period of dry and warm climate, sides of plains and small hills gradually became suitable for economic activities. Although in Raguva environs, not a single stone-age camp or settlement has been located, however, human traces in the area date back to the stone-age. Oldest settlers have likely settled in Pakritižys, on a small hill; the archaeological studies have located some flint fragments, with processing technology reaching back to the Mesolite Age. In Raguva and immediate vicinity, there were at least 14 locations, where some 40 stone axes were found; these are dated to the late Neolithic Age and Brass Age, and some of the axes could possibly have been used in the early Iron Age. In general, the data on archaeological studies are scarce with individual stone axes, mythological stone and 9-19th century Raguva-Pakritižys graveyard; this suggests that at the time Raguva area had very low population. We still have no data on the settlements of the 1st and 2nd millennium, burial monuments of the early 1st millennium, and the old town of Raguva, mentioned as early as in 1501, has not yet been investigated; consequently Raguva and its environs are waiting for new enthusiasts of the old age and discoveries of archaeology.

• XIV a. antrosios - XV a. pirmosios pusės žiedinės segės reljefiniu paviršiumi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Livonijoje / Eugenijus Svetikas. Lietuvos archeologija. 2007, t. 32, p. 71-104.
• XIV a. pabaigos-XV a. amuletai iš apkaustyto lokio nago Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir kaimyniniuose kraštuose / Eugenijus Svetikas. Lietuvos archeologija. 2008, t. 34, p. 171-210.