Keli štrichai apie tautodailininkus

LTPostūmį kultūros – vienos ar kitos jos šakos – plėtotei lemia ne tik politinės ar ekonominės sąlygos, bet ir asmenybių veikla. Tai pasakytina ir apie tautodailę. Dabar galima konstatuoti, kad šiuo atžvilgiu Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio miestelių bei šiuo metu šioms seniūnijoms priklausančių kaimų žmonėms pasisekė. Čia nestigo nei tautodailę puoselėjusių, nei ją globojusių asmenybių. Šiame straipsnyje daugiausiai apibūdinami su medžio drožyba susiję tautodailininkai. Reikia priminti, kad tautodailininkai sovietmečiu buvo vadinami liaudies menininkais, o tautodailininkų darbus galima skirstyti į dvi kategorijas: vaizduojamosios tautodailės kūrinius (meninėje drožyboje jiems priklausytų skulptūros, bareljefai ir pan.) ir taikomosios tautodailės darbus (tai daugiausiai buityje naudojami mediniai indai ir kiti daiktai). Sovietmečio tautodailininkų, užsiiminėjusių medžio drožyba, sąjūdžio vienas iš iniciatorių ir kvėpėjų ne tik Musninkų, Čiobiškio ir Kernavės krašte, bet ir visame Širvintų rajone laikomas Donatas Gediminskas (1936-1994). Sovietmečiu Musninkus Lietuvoje išgarsino čia vykę du liaudies menininkų (tautodailininkų) seminarai-stovyklos. 1984 m. vykusiame seminare-stovykloje dalyvavo ir tapytojai, o menininkai J. Čyžius, R. Žygelis, J. Strazdas, P. Čepulienė dalį savo nutapytų paveikslų ir išlietų akvarelių padovanojo kolūkiui ir mokyklai. Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio seniūnijų tautodailininkų darbai buvo eksponuojami įvairiose parodose Širvintose, kituose Lietuvos miestuose, taip pat savose gyvenvietėse.Reikšminiai žodžiai: Tautodailė; Musninkai; Tautodailininkų seminarai; Medžio drožyba; Lithuanian folk art.

ENAn impulse to development of culture – its particular branch – is determined not only by political and economic conditions, but also by activities of personalities. This also applies to folk art. Currently, we can observe that in this respect people of Musninkai, Kernavė, and Čiobiškis towns and villages falling into these districts are lucky. These locations saw a wealth of personalities who cultivated and patronized folk art. This article largely focuses on folk artist engaged in wood carving. One has to remember that in the Soviet times folk artists (tautodailininkai) were called people’s artists (liaudies menininkai), while folk artists’ works can be divided into two categories: works of visual folk art (artistic carving would comprise sculptures, bas-relief and so on.) and applied folk art (largely, wooden dishes and other household items). Donatas Gelminskas (1936-1944) is considered to be one of initiators and inspirators of Soviet period movement of folk artists engaged in wood carving, not only in Musninkai, Čiobiškis, and Kernavė region, but also throughout the entire Širvintai district. In the Soviet times, Musninkai were made famous in Lithuania by two seminars-camps of people’s artists (folk artists) that took place in this location. Seminar-camp that took place in 1984 also included painters, and artists J. Čyžius, R. Žygelis, J. Strazdas, P. Čepulienė presented some of painted paintings and water-colors to a collective-farm and a school. Works of Musninkai, Kernavė, and Čiobiškis folk artists were displayed in various exhibitions in Širvintai, other Lithuanian towns, also, in native settlements.