Veliuoniškių šnektos prozodija

LTStraipsnyje aptariama veliuoniškių šnektos prozodija. Audiciniu eksperimentu nustatyta, kad moteriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos vardininke bei įnagininke, moteriškosios giminės būdvardžių vienaskaitos įnagininke, daugiskaitos galininke, esamojo laiko veiksmažodžių antrajame asmenyje yra šalutinis kirtis. Jis gali pasitaikyti ir kitose gramatinėse formose. Kirčiuoti pailgėję a, e vienais atvejais yra tvirtagaliai, kitais – tvirtapradžiai. Tvirtagaliai ir tvirtapradžiai [ā, ē] yra papildomos distribucijos: tvirtapradžiai ā, ē vartojami skardžioje aplinkoje, tvirtagaliai ā, ē dėsningai pasirodo šalia dusliųjų priebalsių. Įprastinė taisyklė, kad kirčiuoti pailgėję a, e sutampa su senaisiais tvirtagaliais [ā, ē] <*-an, *-en, veliuoniečių šnektai netinka. Dvejopas priegaides turi ir prieškirtiniai bei pokirtiniai skiemenys. Tos priegaidės gali atlikti žodžių skiriamąją funkciją. Esamojo laiko veiksmažodžių trečiajame asmenyje tvirtapradė priegaidė gryna tvirtagale nevirsta, išlieka ir tvirtapradės priegaidės požymių. Trečiosios asmenuotės veiksmažodžių esamojo laiko antrojo asmens galūnėje -ai (skirtingai nuo pirmosios linksniuotės daiktavardžių daugiskaitos vardininko galūnės) balso spūdis pasiskirsto ant abiejų dėmenų (dalis jo tenka ir pirmajam dėmeniui). Taip pat tariamos ir kitos pirmosios bei trečiosios asmenuotės veiksmažodžių kirčiuotos dvibalsinės galūnės. Veliuoniškių šnektos ilgųjų balsių kiekybė priklauso nuo priegaidės: tvirtapradžiai yra kiek trumpesni už tvirtagalius. Ryškiausias kiekybės skirtumas yra tarp tvirtapradžių ir tvirtagalių balsių a, e.Reikšminiai žodžiai: Akcentologija; Balsiai; Balsių kiekybė; Fonetika; Kirtis; Priebalsiai; Priegaidė; Prozodija; Tarmė; Veliuoniškių šnekta; Accent; Accentology; Dialect; Intonation; Length of vowels; Phonetics; Prosody; Stress; Subdialect of Veliuona; Vowels.

ENThe article is dedicated to the prosody of sub-dialect of Veliuona area. An auditive experiment has shown subordinate accent in feminine nouns, in singular nominative and instrumental case, feminine adjectives in singular instrumental case, in plural accusative case and in verbs, second person in present tense. The same accent is also met in other grammar forms. When accent is used, longer a, e in some cases are rising and in other cases, falling. Both rising and falling [ā, ē] represent additional distribution: falling ā, ē are used in voiced environment and rising ā, ē are regularly found with unvoiced consonants. The rule goes that stressed extended a, e coincide with old rising [ā, ē] <*-an, *-en, and this is not characteristic of Veliuona sub-dialect. There are two types of intonation inherent to syllables both before and after accent. The intonations can help to discriminate words. In present, third person verb falling intonation does not turn pure rising one, with certain characteristics of falling intonation preserved. In the third conjugation, present second person verb, in ending -ai (as different from the ending of the first declination nouns in plural nominative case) the voice pressure is distributed in both components (with part attributed to the first component). The article also discusses stressed diphthong endings of other verbs of the first and third conjugation. In Veliuona dialect, quantity of long vowels depends on the intonation: falling ones are slightly shorter than the rising ones. Most marked difference in quantity is in case of a and e falling and rising vowels.