Veliuonos bažnyčia

LTVeliuonos parapiją 1421 m. įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, ji tapo religiniu centru. Tais pačiais metais Vytautas išplėtė fundaciją, dovanojęs žemes su valstiečiais. 1554 m. karalienė Bona bažnyčiai dovanojo Girdžių, Gudelių ir Pavidaujo kaimus, 1616 m. Zigmantas Vaza užrašė Kavolių ir Romanovo, arba Papiškių, kaimus, 1665 m. Jonas Kazimieras – Klangius. Kaip atrodė pirmoji bažnyčia – nežinoma. Galima spėti, kad nedidelę vidaus erdvę skaidė 4 pilioriai, o išorėje dominavo sienos su atramomis. Ji priminė daugiau romaniką negu gotiką. Naujos bažnyčios fundatorius buvo LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila (1595-1656). Darbų pradžia ir eiga nežinomi, todėl jų datavimas skirtingas. 1648 m. naujoji bažnyčia jau vizituota. Pateiktas aprašas fragmentiškas, paminėtas tik ornamentais puoštas didysis altorius, mūrinis jo pagrindas su portatilu relikvijai laikyti, du Švč. Mergelės Marijos paveikslai. 1668 m. Žemaitijos bajoras Kazimieras Chšenavičius Veliuonos bažnyčioje įkūrė Švč. Mergelės Marijos Rožinės broliją ir altariją, jai paaukojęs dalį savo turtų. Paskutiniai Veliuonos bažnyčios fundatoriai buvo dvaro savininkai Mykolas ir Kristina Zaleskiai. Iš XVII a. dokumentų tegalima pasakyti, kad naujoji bažnyčia buvo mūrinė, jos vidaus erdvė – trinavė, turėjo keturis piliorius, kurie rėmė skliautus. Bažnyčia ne kartą remontuota. Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia labai nukentėjo, todėl po karo vėl pradėtas remontas. Vėliau rengti bažnyčios atnaujinimo projektai, bet taip ir liko neįgyvendinti. Straipsnyje detaliai analizuojama bažnyčios architektūra ir dailė.Reikšminiai žodžiai: Altorius, altorinis paveikslas; Architektūra; Bažnyčia; Sakralinė architektūra; Sakralinė dailė; Veliuona; Veliuonos bažnyčia; Veliuonos madona; Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Altar; Altarpiece; Architecture; Church; Madonna of Veliuona; Sacred architecture; Sacred art; Veliuona; Veliuona church; Vytautas the Great.

ENVeliuona parish was established in 1421 by the Lithuanian Grand Duke Vytautas; it then turned into a religion centre. In 1421 Vytautas expanded the foundation, having donated land with peasants. In 1554 the queen Bona donated to the church Girdžiai, Gudeliai and Pavidaujas villages. In 1616 Zigmantas Vaza donated Kavoliai and Romanovas (Papiškės) villages, and in 1665 Jonas Kazimieras donated Klangiai village. The view of the first church is unknown. One can presume that the small inner space was divided by 4 pillars, while the exterior was dominated by supported walls. The church was rather Romanesque than Gothic. The new church was founded by Albrechtas Stanislovas Radvila (1595-1656), chancellor of the Grand Duchy. The start and duration of the work is uncertain, thus various dates exist. The new church was visited as early as 1648. The description is fragmentary with a reference to ornamented grand altar, with brick framework and cabinet for relics and two pictures of the Virgin Mary. In 1668, Žemaitija nobleman Kazimieras Chšenavičius established in Veliuona church fraternity and altarista house of St. Virgin Mary of the Rosary, and donated some of his asset. The last founders of Veliuona church were Mykolas and Kristina Zaleskis, manor owners. Documents dated 17th century reveal that the new church was in bricks with interior divided in 3 naves, and had 4 pillars supporting the vaults. The church underwent numerous repairs. The church suffered greatly during the World War I and later repaired. Subsequent projects on reconstruction of the church were not carried out. The article analyses architecture and art in detail.