Veliuonos kapinės

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Veliuonos kapinės
In the Book:
Veliuona / vyriausioji redaktorė Vida Girininkienė. Vilnius: Versmė, 2001. P. 317-330. (Lietuvos valsčiai; kn. 7)
Summary / Abstract:

LTPublikacija skirta istoriniams Veliuonos kapinių ir laidojimo papročių tyrimams. 1833 metai laikytini parapinių Veliuonos kapinių įsteigimo data. Kapinės buvo įkurtos Graužėnų kaimo link, gražioje vietoje, ant aukšto Nemuno kranto. XIX a. pirmosios pusės antkapių neišliko. Yra keli XIX a. pabaigos antkapiniai paminklai. Šių kapinių situacinis planas nėra išlikęs, tačiau sprendžiant iš jų dabartinio vaizdo, jos buvo stačiakampio formos. 1844 m. Veliuonos dvarininkai Zaleskiai šiose kapinėse pastatė laidojimo koplyčią, žymėjusią anuometinį kapinių centrą. Eiliniai parapijiečiai laidoti tolėliau nuo centro, be tikslaus plano, šeimomis, kelios kartos toje pačioje vietoje. Laidodavo kojomis į bažnyčios pusę, kryžių statydavo vakarų pusėje, galvūgalyje. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje retai kurie kapai buvo aptverti. Antkapių nebuvo, kryžiai taip pat buvo ne prie visų kapų. Daugiausia buvo didelių ąžuolinių kryžių. Vėliau atsirado ir ketaus kryžių, ornamentuotų geležinių kryžių. Tarpukariu pradėti lieti betoniniai antkapiai. XX a. antroje pusėje senosios kapinės buvo išplėstos; pradėta laidoti naujose kapinėse. Priešais senąsias katalikų kapines (iš miestelio pusės) nuo seno buvo laidoti žydai. Pokario metais žydų kapinės sunaikintos. Į šiaurę nuo žydų kapinių buvo įsikūrusios Evangelikų liuteronų kapinės, vadintos vokiečių kapinėmis, kurios dabar sunykusios. Į vakarus nuo evangelikų kapinių palaidoti partizanai. 1944 m. tarp katalikų ir žydų kapinių buvo laidojami žuvę Raudonosios armijos kareiviai, kurių kapai vėliau perkelti.Reikšminiai žodžiai: Kapinės; Kapinės, laidosena, antkapiai, Veliuona, Žemaitija; Memorialiniai paminklai; Tradicijos; Veliuona; Cementaries; Cemetery; Cemetery, burial rites, tombstones, Veliuona, Samogitia; Memorial monuments; Traditions; Veliuona.

ENThe subject of publication concerns studies on Veliuona cemetery and burial customs. Veliuona parochial cemetery was likely established in 1833. The cemetery is on the way towards Graužėnai village, in a picturesque location, high on the banks of Nemunas River. Tombstones built in the early 19th century no longer exist. There are a few tombstone monuments dating back to late 19th century. Although the situational layout of the cemetery has not survived, judging by the current view, the cemetery had a rectangular shape. In 1844 Veliuona landowners Zaleskiai built a burial chapel, marking the centre of the cemetery. Common parish members were buried further away, in families with no layout, several generations in one place. The bodies were placed feet facing the church, while the crosses were placed in the West on the head side. A few graves were fenced from the late 19th to the early 20th century. There were no tombstones and crosses were not very common; oak crosses dominated, to be later replaced by cast-iron crosses and ornamented iron ones. In the period between the wars, first concrete tombstones were built. In the second half of the 20th century the old cemetery was expanded and new cemetery was used. The Jews were buried in front of the old catholic cemetery (from side of town). The Jewish cemetery was destroyed after the war. The cemetery of Evangelical Lutherans was situated in the north from the Jewish cemetery; this was known as the German cemetery (vanished later). Guerrillas were buried to the west from the evangelical cemetery. In 1944, soldiers of the Red army were buried between the catholic and Jewish cemetery, with burial grounds to be moved later.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26982
Updated:
2013-04-28 21:13:01
Metrics:
Views: 89
Export: