Veliuonos valsčiaus mokyklos 1941-1944 m. (nacmečiu)

LT1941-1944 m. nebuvo palankūs mokyklų veiklai. 1941 m. vasarą praūžusi nacių Vokietijos ir bolševikų Rusijos karo fronto atnešė daug nuostolių. Jau patį pirmąjį nacių okupacijos rudenį mokykloms skaudžiai atsiliepė ne tik karo laikmečio nepritekliai, bet ir nacių diskriminacinė politika. Labai nusmukdytas mokytojų gyvenimo lygis. Todėl sąmoningoji visuomenės dalis kiek galėdama įvairiais būdais rėmė mokytojus. 1941-1944 metų Lietuvos mokykla – kultūrinės rezistencijos židinių sistema. Lietuvos visuomenės ir savivaldos veikėjai, jei tik galėjo ir sugebėjo, kiek įmanydami gynė mokyklas nuo nacių užmačių siaurinti švietimo įstaigų tinklą, mažinti moksleivių skaičių, priešinosi okupantų siekiams panaudoti Lietuvos jaunimą įvairiose karo ir darbo tarnybose. Mokytojų ir visos visuomenės pastangomis švietimo įstaigos ne tik sugebėjo veikti nepalankiomis sąlygomis, bet ir pratęsė tarpukario Lietuvos aktyvios veiklos tradiciją pilietinio bei patriotinio auklėjimo sferose. Tokį vaidmenį atliko mokyklos ir Veliuonos valsčiuje. Čia ne tik sugebėta išlaikyti pradžios mokyklų, kurių didesnė dalis veikė išsinuomotose kaimo ūkininkų trobose, tinklą. Veliuonos valsčiuje atsirado nauja bendrojo lavinimo aukštesnioji mokykla – Veliuonos vidurinė mokykla (progimnazija). Ji tapo ne tik mokymo, bet ir kultūros židiniu. O valsčiaus kaimuose tokie židinėliai buvo pradžios mokyklos, kurių mokytojai, kaip ir tarpukariu, turėjo didelį autoritetą. Tokio jų auklėjimo rezultatas – daugelis 1941-1944 metų moksleivių drąsiai stojo į antisovietinės rezistencijos būrius.Reikšminiai žodžiai: Lokalinė istorija, Veliuonos kraštas, mokyklos; Švietimas, Veliuona, Antrasis pasaulinis karas; Education, Veliuona, World War II; Local history, Veliuona district, shools.

ENThe period of 1941–1944 was not favourable for schools. During the summer of 1941, the front of the war between the Nazi of Germans and the Bolsheviks of Russia made a lot of damage. The very first autumn after the Nazi occupation was painful not only because of shortages influenced by the war, but because of a discriminating policy, as well. The living standards of teachers were noticeably worsen. Therefore, a conscious part of the society was supporting the teachers in various ways. In 1941–944, the Lithuanian school was a system of the centres of cultural resistance. Lithuanian society and the characters of self-government as much as they could protected the schools from the Nazi who wanted to reduce the net of educational institutions and the number of students, they also resisted against the wishes of invaders tu use the Lithuanian youth in various war and labour services. By the effort of teachers and the whole society, educational institutions were able to work in such unfavourable conditions and also continued the inter-war tradition of an active participation in the spheres of civil and patriotic education. The same role was performed by the schools in Veliuona municipality. In this place, the people managed to maintain the net of primary schools which usually were working in the rented houses of villages. Also, in Veliuona municipality a new higher comprehensive school appeared, Veliuona secondary school (progymnasium). It was the centre of both: education and culture. In the villages of the municipality such centres were the primary schools which teachers had a big authority as it was during the inter-war. The result of such education was that in 1941–1944 a lot of students bravely joined the anti-Soviet resistant groups.

• Lietuvos švietimas nacių okupacijos metais (1941 - 1944) / Linas Jašinauskas ; Vilniaus pedagoginis universitetas. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. 239 p.
• Nacmečio Lietuvos mokytojo kelias: nuo rezistencijos iki Štuthofo konclagerio / Stanislovas Buchaveckas. Lietuvių tauta antinacinės koalicijos kovų verpetuose / atsakingasis redaktorius Henrikas Šadžius. Vilnius: Margi raštai, 2003. P. 152-171, 294.