LTLiteratūroje galima išskirti du požiūrius į kredito rizikos vertinimą: vertinimas grindžiamas finansinių rodiklių analize arba vertinama pasitelkiant tiek finansinius, tiek ir nefinansinius rodiklius. Bene dažniausiai vertinant pirkėjų mokumą naudojami finansiniai rodikliai. Tradicinė kredito analizė paprastai orientuojama į firmos apskaitos duomenis, siekiant nustatyti, ar firma pajėgi generuoti pakankamai lėšų įsiskolinimams padengti. Toks pirkėjo kreditingumo vertinimas grindžiamas teiginiu, jog finansinių rodiklių analizė yra pakankama efektyviai atlikti įmonės veiklos įvertinimą ir nustatyti jos nemokumo galimybę. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad finansinis veiklos vertinimas nepateikia išsamaus vaizdo apie įmonės veiklą. Literatūroje sutinkama tyrimų, kuriais siekiama ir nustatyti nefinansinius rodiklius, galinčius atspindėti įmonės mokumą, tačiau trūksta sisteminio požiūrio, atskleidžiant kokie rodikliai turėtų būti naudojami, norint įvertinti užsienio pirkėjo patikimumą eksporto atveju. Straipsnyje tiriama ši problema, diskutuojama dėl jau tirtų nefinansinių rodiklių tinkamumo bei siūlomi papildomi nefinansiniai rodikliai, padedantys geriau atskleisti užsienio partnerio mokumo situaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eksportas; Prekinio kredito rizika; Nemokumas; Nefinansiniai rodikliai; Export; Trade credit risk; Default; Non-financial indicators.
ENFor many years traditional credit risk analysis was based on a company's accounting data and aimed to estimate if the company is able to generate adequate cash to meet its short-term liabilities. The research done shows, however, financial evaluation of a company's activity cannot explain in detail the success of a company's activity. Though some authors argue that financial reports are quite enough and reflect company's activity and value exactly, the opposite approach is also common, where credit risk analysis, based only by accounting data, is deemed to be insufficient and unfair. Some researches, where influence of non-financial indicators on a company's insolvency, were done. However, systemic approach what non-financial indicators should be used by exporter to estimate its foreign partner's credit risk was not given. In the paper additional non-financial indicators, which help to render more thoroughly the customer's business situation, are presented and discussed. [From the publication]