"Обратная уния" : проект присоединения католиков к православной церкви в Российской империи (1865-1866 годы)

LTProjektas, apie kuri kalbama šiame straipsnyje, paplito 1873 m. Europoje, kada rusas katalikas emigrantas I. Martynovas išspausdino prancūzų kalba straipsnį apie Romos Katalikų bažnyčios modifikavimą Rusų Imperijoje. Minėto plano tikslas - atskirti Vakarines Imperijos gubernijas nuo Romos Katalikų įtakos. Straipsnyje nurodoma, kad projekto pradžia gali būti laikoma Brastos unijos sprendimų panaikinimu, kada kategorija „unitai“ tapo nepriimtina. Pagrindinė projekto tezė - Vilniaus krašto dekolonizacijos ir katalikybės nesuderinamumas. Kiekvienas krašto katalikas buvo vertinamas kaip potencialus maištininkas. Tačiau imtis drastiškų priemonių valdžia nesiryžo, kadangi taip naikinama katalikybė tik padidindavo visuomenės neskaidrumą ir versdavo žmones slėpti savo tikrąją tikybą. Tokia logika vertė valdžia imtis institucinių Katalikų bažnyčios reformų. Ypatingas vaidmuo, šiame procese, buvo skirtas brolijoms. Kitas svarbus žingsnis buvo specialaus manifesto kūrimas, kuris būtų skaitomas visose katalikų bažnyčiose ir skelbtų visišką atsijungimą nuo Romos popiežiaus įtakos. Tokiu būdu, caro valdžia liktų visiškai nuošaly nuo bažnyčios atsiskyrimo, kadangi tai būtų linkusi padaryti pati Roma. Šis tyrimas parodo, kad 1865 – 1866 m projekte pagrindinius vaidmenis vaidino šie asmenys: buvęs Minsko stačiatikių vyskupystės galva Antonijus, vietinio laikraščio redaktorius Adomas Kirkoras ir Minsko bajorų atstovas Eustachijus Prušinskas. Tai, kad šis projektas susilaukė tokios santūrios reakcijos gali būti paaiškinta tik jo atvirumu plačiam tyrimui.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorija; Lietuvos Pravoslavų Bažnyčios istorija.

ENThis article discusses a project which started in 1873 in Europe, when Russian catholic émigré I. Martynov published an article in French about the modification of Roman Catholic Church in the Russian Empire. The aim of this plan was to separate Western provinces of the Empire from the influence of the Roman Catholic Church. The article highlights the fact that the beginning of this project may be considered the cancelling of the Brest Union, in which the category of ‘uniates’ became unacceptable. Incompatibility of Catholicism and decolonisation of the Vilnius region was the main statement of the project. Every catholic in the country was considered a potential rioter. Still, the authorities lacked resolution to apply some drastic measures, because forcible elimination of Catholicism could only stir society’s distrust and make them hide their real believes. Such logic forced the government to undertake institutional reforms in the Catholic church. In this process, a particular attention was given to brethren. Another important step was the establishment of a special manifest to be read in all catholic churches and to proclaim a total separation from the influence of the Roman Pope. In such a way, the Tsarist authorities would be completely aside from the separation of the church, because Rome itself would do it. Modest reaction to the project can be explained by the need for a deeper analysis.