LTStraipsnyje apžvelgiama Veliuonos priešistorė ir vertinama archeologinių tyrimų būklė. Veliuonos apylinkės jau buvo gyvenamos akmens amžiaus pabaigoje. Tai liudija randami šlifuoti akmeniniai kirviai. Iš bronzos amžiaus pradžios Veliuonoje rastas kotinis durklas. Veliuonos apylinkių žmonės turėjo kontaktų su kitais kraštais, rasta Romos monetų ir papuošalų. Nuo pirmųjų amžių po Kristaus veliuoniškiai puošėsi žalvariniais papuošalais. Panašių papuošalų aptinkama centrinėje Lietuvoje, tai rodo, jog Veliuonos gyventojai nuo IV–V a. priklausė centrinės Lietuvos kultūrinei sričiai, kurioje vėliau minimi aukštaičiai. Veliuonoje ar jos apylinkėse rastas abasidų (IX a.) dirhemų lobis. XII–XIII a. Veliuonoje jau buvo didesnė ar kelios mažesnės gyvenvietės. Veliuona išgarsėjo XIII a. pabaigoje ir XIV a. kovų su kryžiuočiais metu gynusi pilį. Tikėtina, kad 1291 m. pastatyta Junigedos pilis stovėjo ant Gedimino kalnu vadinamo Veliuonos piliakalnio. 1912 m. piliakalnį kasinėjo lenkų archeologas Liudvikas Krzywickis, tačiau medžiaga nebuvo publikuota. Buvo rasta daug puodų šukių, gyvulių kaulų ir suanglėjusių grūdų. Buitiniai daiktai negausūs, bet gana įvairūs – peiliai, rakteliai, ylos. Gausiausią metalinių radinių dalį sudarė strėlių antgaliai. Tarp radinių nerasta akmeninių sviedinių, tai rodo, jog kryžiuočiai prieš šią pilį nenaudojo katapultų. Kovas su kryžiuočiais padeda pažinti Veliuonos Pilaičių kasinėjimai. Pilaitėmis vadinamos dvi prie Nemuno esančios kalvelės. Veliuonos Pilaičių-Bajerburgo pilies kasinėjimų metu surinkta medžiaga nepasižymi įvairumu. Daugiausia rasta strėlių antgalių ir vinių, keramikos ir buitinių daiktų – nedaug.Reikšminiai žodžiai: Apgyvendinimas; Archeologija; Archeologiniai radiniai; Archeologinės vietos; Lokalinė istorija; Nemunas; Veliuona; Viduramžių archeologija; Archaeological sites; Archaeology; Archeological data; Lithuania; Local history; Medieval archaeology; Nemunas river; Settlement; Veliuona.
ENThis article overviews the pre-history of Veliuona and assesses the condition of archaeological researches. In the end of the Stone age, the surroundings of Veliuona were already inhabited. It is confirmed by the polished stone axes found in the area. The dagger-axe from the beginning of the bronze age was found in Veliuona. People of Veliuona and its surroundings had contacts with other lands, as Roman coins and jewellery were found there. Since the first centuries A. D., the people of Veliuona had been adorning themselves with brass jewellery. Similar jewellery is found in central Lithuania, which suggests that from the IV-V centuries the inhabitants of Veliuona belonged to the central Lithuanian cultural region, where Aukštaičiai - the High-landers - were mentioned later-on. The treasure of Abbasid Caliphate dirhams (IX century) was found in Veliuona or its surroundings. In the XII-XIII centuries Veliuona was already a one larger or a few smaller settlements. Veliuona became known in the end of the XIII century and in the XIV century as defending the castle during the ongoing fights with the Teutonic Order. It is likely, that the castle of Junigeda, built in 1291, was standing on the hillfort of Veliuona, referred as a mount of Gediminas. Polish archaeologist Ludwik Krzywicki was excavating the hillfort in 1912, but the findings were never published. Many pot fragments, cattle bones and charred wheat grains were found. Domestic appliances are sparse, but rather varied - knives, keys, awls. The major part of metal findings were arrowheads. No stone ammunition was found, which suggests that the Teutonic Order did not use catapults against this castle. What enables to explore the fights with the Teutonic Order are the diggings of Pilaitės of Veliuona. Two small hills near the Neman are referred to as Pilaitės. The evidence discovered during the diggings of Pilaitės of Veliuona and the castle of Bayernburg is not very diverse. The discoveries were mainly arro.