Balio Sruogos "Dievų miško" vertimai į ispanų kalbą : raiškos priemonės

LTB. Sruogos „Dievų miškas“ yra vienintelis lietuvių grožinės literatūros kūrinys du kartus išverstas į ispanų kalbą. Tai leidžia atlikti dviejų verstinių tekstų lyginamąją analizę. Šiame straipsnyje analizuojamos abiejuose vertimuose vartotos raiškos priemonės, kreipiamas didesnis dėmesys į vertėjų leksikos pasirinkimą, sinonimų vartoseną, originalo kalbos vaizdingumo išlaikymą; taip pat nagrinėjamas deminutyvų vedinių reikšmių supratimas ir jų vertimas į ispanų kalbą. Dviejų to paties kūrinio vertimų lyginimas rodo, kad pirmasis vertėjas labiau įsigilina į originalo kūrinio turinį ir autoriaus stilių, geba išvengti praradimų ir atkurti originalo kūrinio nuotaiką. Todėl pirmas tekstas laikytinas mažiau nutolusiu nuo originalo. Antrajame vertime taip pat stengtasi perteikti kūrinio turinį, tačiau gerokai mažiau dėmesio skirta kūrinio stilistinėms ypatybėms, dažniau žodžiai verčiami atskirai, neatsižvelgiant į leksinę aplinką, todėl neutralizuojamos stiliaus priemonės, nesiekiama atkurti originalo vaizdingumo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Deminutyvų vertimas; Kalbos vaizdingumas; Originalo teksto stilius; Stiliaus ypatybės; Sustabarėjusių junginių ir ekspresyvių kalbos priemonių vertimas; Vertimas į ispanų kalbą; Features of style; Language imagery; Style of the original text; Translation into Spain language; Translation into Spanish; Translation of diminutives; Translation of idioms or specially expressive phrases.

ENBalys Sruoga's "Dievų miškas" ("The Forest of the Gods") is the only Lithuanian literary work twice translated into Spanish; the author of the first translation (1986) is J. Dijokas, and the most recent translation (2008) was carried out by A. Galvosaitė and B. Serigós. This is an interesting fact, taking into account that very few Lithuanian works have seen the light in that language. Besides, it allows comparing both translated texts. This article analyzes the means of expressions used in the first 22 chapters of both translations and focuses particularly on the translators' search for appropriate and expressive words, the translation of idioms or specially expressive phrases, and the translation of diminutives, which are much more widely used in Lithuanian than Spanish and are particularly liked by the Lithuanian author as a way of showing irony, compassion and other emotions. In Lithuanian the same diminutive suffix can have different meanings so it is particularly important for translators to take into account the whole lexical context.According to the author of this article, having analyzed the different means of expression used by the translators, it is possible to conclude that the first translator paid more attention to the style of the original text and therefore searched more intensely for the proper stylistic devices; the second translators made a clear effort to render the content of the original, but they more often translated words or expressions without taking the whole context into account, or else used more neutral expressions. That is why, even though in both texts there is a number of inevitable -and evitable- losses, the text translated in 1986 can be considered closer to the original. [From the publication]