Gerai moderuotas pokalbis apie Kantą : rec. kn.: Baranova J. XX a. amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu

LTRecenzijoje aptariama Jūratės Baranovos monografija „XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu" (Vilnius: VPU leidykla, 2004). Eksplicitiška ar implicitiška, pozityvi ar negatyvi XX a. etikos teorijų priklausomybė nuo Imanuelio Kanto knygoje sėkmingai išryškinta kaip bendras jų vardiklis, siejantis labai skirtingas ir iš pirmo žvilgsnio nieko bendro neturinčias teorijas: britų analitinę metaetiką, šiuolaikines anglosaksiškas neoaristoteliškas ir neohegelines etikos teorijas (A.MacIntyre, Ch.Taylor, B.Williams), vokiečių ir prancūzų fenomenologinę bei egzistencialistinę etiką, J. Derrida ir M.Foucault pomodernizmą, kritinio racionalizmo ir komunikacinio veiksmo filosofinėms tradicijoms priklausančias etikos koncepcijas. Recenzentas pasigenda autorės saviidentifikacijos su kuria nors iš aptariamų teorijų, konstatuodamas, kad knyga parašyta pomodernistinio „edifikuojančio pokalbio" (R.Rorty prasme) maniera. Autorė šį „pokalbį" gerai moderuoja, bet pati į jį taip ir neįsitraukia. Prisiderinant prie šios manieros, recenzijoje su gera humoro doze išryškinami knygos kompozicijos panašumai su Rafaelio freska „Atėnų mokykla" (kaip ją interpretavo W. Dilthey‘us) bei Dantės „Dieviškąja komedija". [autoriaus tekstas].Reikšminiai žodžiai: Moralės filosofija; Recepcija; Diskusija.; Ethics; Reception; Discussion.

ENThe review discusses Jūratė Baranova’s monograph “XX Amžiaus Moralės Filosofija: Pokalbis su Kantu" (Vilnius: VPU leidykla, 2004). The book succeeds in highlighting the explicit and implicit, positive and negative dependence of ethics theories of the 20th century on Immanuel Kant as the common denominator of the said theories, relating very different and, at first glance, completely unrelated theories: British analytical mathematics, modern Anglo-Saxon Neo-Aristotelian and neo-Hegelian ethic theories (A. MacIntyre, Ch. Taylor, B. Williams), German and French phenomenology and existentialist ethics, J. Derrida’s and M. Foucault’s postmodernism and the concepts of ethics, belonging to the philosophy traditions of critical rationalism and communicative action. The reviewer misses the author’s self—identification with one of the discussed theories by stating that the book is written in the manner of postmodern “edificating conversation" (in the sense, defined by R. Rorty). The author manages to moderate the “conversation” quite well, but she herself does not involve in it. Tuning in with the said manner, the review, with a good dose of humour, highlights the similarities of the composition of the book with Raphael’s mural painting “The School of Athens” (as interpreted by W. Dilthey) and Dante’s “The Divine Comedy”. [the author’s text].