LTŠiuo straipsniu siekiama parodyti, kaip lygiagrečiojo tekstyno duomenys, papildyti kitų tekstynų duomenimis, gali būti naudojami lyginamajai dviejų kalbų analizei. Straipsnyje tiriama anglų ir lietuvių kalba remiantis keliais tekstynais: lygiagrečiuoju tekstynu ir dviem vienakalbiais anglų ir lietuvių kalbų tekstynais. Pagrindinis duomenų šaltinis – Lygiagretusis tekstynas (internetinė prieiga: www.donelaitis.vdu.lt), kuris yra sudarytas iš čekų ir anglų kalbų tekstų bei jų lietuviškųjų vertimų. Tyrimui naudoti tik tekstų vertimai iš anglų į lietuvių kalbą; šią tekstyno dalį sudaro 70 813 lygiagretūs sakiniai (2 023 005 žodžiai: anglų – 1 129 768, lietuvių – 893 237). Tyrimo objektas – netikslios kalbos vertimo atitikmenys lygiagrečiajame tekstyne ir dvikalbiame anglų-lietuvių kalbų žodyne. Neapibrėžta kalba šiame darbe suprantama kaip tam tikros leksinės kategorijos, kurių semantika yra sunkiai apibrėžiama, bet ypač svarbios jų pragmatinės ypatybės; todėl šios kategorijos dažnai įvardijamos kaip pragmalingvistinės. Jos apima (a) kiekybinius žymiklius („daug“, „mažai“, „šiek tiek“, „nedaug“), (b) apytikslius skaičius („maždaug“, „apytiksliai“, „apie + N“), (c) metalingvistinius įterpinius (kaip ten jis, koks ten jo vardas) ir (d) bendruosius plėtinius (ir taip toliau, ir panašiai, ir kiti). Šio straipsnio pagrindinis tikslas yra ištirti, kaip rašytinėje anglų kalboje dažniausiai vartojami bendrieji plėtiniai („et cetera“, „etc. “ ir „and so on“) yra verčiami į lietuvių kalbą bei rastus atitikmenis palyginti su dvikalbiame žodyne pateikiamais atitikmenimis. Lygiagrečiojo tekstyno duomenys lyginami ir su vienakalbiais tekstynais: Britų nacionaliniu tekstynu (British National Corpus (BNC)) ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu.Kaip rodo tyrimo rezultatai, žodyne pateikiami ir realiame tekste pavartoti vertimo atitikmenys sutampa tik iš dalies. Tie atitikmenys, kurie sutampa abiejuose šaltiniuose, skiriasi vartosenos dažnumu, kas neatsispindi žodyne pateikiamoje informacijoje. Tyrimas parodė, jog dažnai bendrieji plėtiniai iš viso nėra verčiami, dėl to pakinta vertimo komunikacinė funkcija, taip pat iškraipoma originalaus teksto informacija. Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenys rodo, kad bendrieji plėtiniai lietuvių kalboje yra plačiai vartojami, tad tokie netikslūs vertimai negali būti paaiškinami tarpkalbiniais ar tarpkultūriniais skirtumais. Tokius vertimo netikslumus ko gero lemia vertėjų požiūris į pragmalingvistinių kategorijų svarbą tekste. Tyrimas aiškiai parodė, kad lygiagretusis tekstynas gali būti labai svarbi pagalbinė priemonė žodynų rengėjams, vertėjams ir kalbos mokymo specialistams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrieji plėtiniai; Lygiagretus tekstynas; Lygiagretusis tekstynas; Neaiški kalba; Neapibrėžta kalba; Vertimo atitikmenys; Vertimo ekvivalentai; Žodynai; Dictionaries; General extenders; Parallel corpus; Translation equivalentsparallel corpus; Vague language.
ENThe present paper aims to show how a contrastive analysis of English and Lithuanian based on a parallel corpus can be used in studying translation equivalents. The paper examines the category of general extenders, which are often treated as a vague language category. General extenders include such lexical items as etc. / et cetera, and so on, or / and something like that. The analysis is based primarily on the Parallel Corpus of the Lithuanian Language. Where relevant, the issue of equivalence between English and Lithuanian is discussed by comparing the data to the results obtained from monolingual English and Lithuanian corpora. The study shows that a parallel corpus is especially useful when searching for equivalents in the target language since it clearly displays the differences in the inventory of a particular category in two languages. The establishment of equivalent categories in English and Lithuanian is especially important in terms of lexicography and translation. The equivalents of vague language items are also interesting from the perspective of cross-cultural differences; the data have revealed the tendency to omit vague language categories in the target language, which might point to the possibility of some cross-cultural differences or the general tendency to underestimate vague language categories. [From the publication]