Metaforinių kolokacijų vertimo problemos

LTKalbėdami gimtąja kalba, sustabarėjusius žodžių junginius (kolokacijas, frazeologizmus ir pan.) vartojame automatiškai. Įvairių sunkumų kyla tada, kai tokius junginius tenka perteikti užsienio kalbomis, kad ir kaip gerai jas mokėtume. Šiame straipsnyje aptariamos vienos iš pastoviųjų leksinių vienetų klasės, t. y. metaforinių kolokacijų, vertimo problemos. Metaforinė kolokacija autorės suprantama kaip sustabarėjęs dviejų elementų (kolokatoriaus ir bazės) junginys, turintis daugiareikšmį, junginyje perkeltine reikšme vartojamą kolokatorių. Toks junginys leksinių vienetų sistemoje atsiduria tarp laisvųjų junginių ir idiomų. Dėl ribotos straipsnio apimties išsamiau nagrinėjama tik viena metaforinių kolokacijų rūšis – daiktavardinės (būdvardis + daiktavardis) metaforinės kolokacijos, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas ne perkeltinės reikšmės, vaizdo perteikimo problemoms, o struktūriniams tokių kolokacijų atitikmenims. Vertėjui kylantys metaforinių kolokacijų perteikimo sunkumai analizuojami remiantis grožinio kūrinio pavyzdžiais. Tais atvejais, kai metaforos, kuriomis grindžiami tirti pavyzdžiai, egzistuoja ir originalo, ir vertimo kalboje, vertėjui didesnių keblumų nekyla. Daug įdomesni atvejai, kai vertėjas renkasi kitą leksinį vienetą ar tam tikrą vietą praleidžia. Straipsnyje svarstoma, dėl kokių priežasčių pasirenkamas vienas ar kitas problemos sprendimo būdas ir ar toks pasirinkimas vertintinas kaip adekvatus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kolokacija; Leksinis vienetas; Metafora; Metaforinė kolokacija; Pastovusis junginys; Vertimas; Vertimo problemos; Vokiečių kalba; Collocation; German; Lexeme; Lithuanian; Metaphor; Metaphorical collocation; Problems of translation; Stable unit; Translation.

ENWhile speaking in our mother tongue, we automatically use the stiff phrases (collocations, phraseological unit, etc.). Problems appear when such phrases have to be translated, and does not matter how well we know foreign languages. The article discusses translation problems of a stable class of lexical units, i.e. metaphorical collocations. The author understands metaphorical collocation as a stiff two-element phrase (a collocator and a base) that has a polysemous, figuratively used collocator. In the system of lexical units, such phrase is between free phrases and idioms. Because of a limited length of the report, only one type of metaphorical collocations is analysed in more detail. It is a nominal (adjective + noun) metaphorical collocation. However, mostly attention is paid to structural equivalents of such collocations instead of the problems of a surplus meaning and image transference. The translation problems of rendering the meaning of metaphorical collocations are analysed with reference to the examples of fiction. In cases when metaphors that are the base for the examples exist in both (original and target) languages, a translator has no significant problems. More interesting cases are when a translator uses another lexical unit or eliminates a certain phrase. The article raises an issue of why one or another way to solve the problem is chosen and if the chosen way is adequate.