LT1990 m. kovo 11 d. priėmus Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, Nepriklausomybę dar reikėjo įtvirtinti, pasiekti tarptautinį pripažinimą, perimti į savo rankas valstybės sienų kontrolę, organizuoti krašto ir jo žmonių gynimą. Tai buvo galima pasiekti tik sukūrus krašto apsaugos sistemą. Straipsnyje siekiama apžvelgti ir įvertinti Krašto apsaugos departamento (KAD) veiklą 1990–1991 m. Tai padaryti ganėtinai sunku, nes trūksta dokumentų (esant gana sudėtingai vidaus ir tarptautinei padėčiai, jo veiklos nebuvo stengiamasi dokumentuoti). Straipsnyje konstatuojama, kad KAD jam iškeltus uždavinius daugmaž įvykdė. Iš esmės buvo sukurtas centrinis aparatas ir karinės administracijos miestuose ir rajonuose. Veikė ne tik komendantūros, bet ir prie jų sukurti komendantiniai būriai. Mokomasis junginys tapo būsimosios reguliariosios kariuomenės pagrindu. Beveik visiškai buvo sukomplektuota Pasienio apsaugos tarnyba. Visoje Lietuvos teritorijoje buvo įkurti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos padaliniai. Į SKAT savanoriais įstojo apie 10 tūkst. Lietuvos vyrų ir moterų. KAD trūko teisinį statusą reglamentuojančių dokumentų, struktūros finansavimas buvo nepakankamas. Daug departamento darbuotojų neturėjo karinio pasirengimo. Dar viena problema, su kuria nuolat susidurdavo departamento vadovybė, – tai politinių partijų ir organizacijų mėginimas kištis į departamento veiklą ir jai daryti lemiamą įtaką. Straipsnyje pažymima, kad KAD vadovybė sugebėjo neutralizuoti politinių jėgų poveikį departamento veiklai. Buvo bandymų Į KAD infiltruoti KGB darbuotojus, organizuoti prieš departamento vadovybę bei darbuotojus provokacijas. Dar viena problema, su kuria susidūrė departamentas, buvo susijusi su ginkluote.Reikšminiai žodžiai: 1990-1991; KAD; Kariuomenė; Krašto apsaugos departamentas; Krašto apsaugos departamentas, Lietuva, 1990-1991; Krašto apsaugos ministerija; Lietuvos kariuomenė; 1990-1991; Army; Department of National Defense; Department of National defence, Lithuania, 1990-1991; Lithuanian army; Ministry of National Defense.
ENAfter the adoption of the Act on the Restoration of the State of Lithuania on 11 March 1990, it was necessary to consolidate the Independence, achieve international recognition, take over the control of state borders and organise the defence of the land and its people. This was only possible to achieve by building a system of national defence. The article aims to look at and evaluate the activities of the Department of National Defence (DND) in 1990–1991. This is quite a hard task for lack of documents (due to a rather complicated domestic and international situation, no one attempted to document its activities). The article states that DND basically performed the tasks allocated to it. The central apparatus and military administrations in urban areas and districts were created. Commandant’s offices and commandant squads subordinate to them were in operation. Border Guard Service was almost completed. Divisions of Voluntary National Defence Service (VNDS) were set up throughout the territory of Lithuania. Around 10,000 men and women in Lithuania joined VNDS as volunteers. DND lacked documents regulating its legal status and the structure was insufficiently funded. Many department staff members had not undergone military training. Another problem constantly faced by the heads of the department was an attempt of political parties and organisations to intervene in the activities of the department and have a decisive impact on them. The article notes that DND heads managed to neutralise the impact of political powers on departmental activities. Attempts were made to infiltrate KGB personnel into DND and organise provocations against the heads and staff of the department. Another problem encountered by the department was related to arms.