1921-1940 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenės tyrimai

LTStraipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad nėra istoriografinių darbų, skirtų Pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenės tyrimams, bandoma nuosekliai aptarti tai, kas šia tema iki šiol buvo parašyta. Straipsnyje nėra aptariama nemažai dėmesio sulaukusi Lietuvos karo aviacija ir tarpukario laivynas, nes jiems reikėtų skirti atskirą istoriografinį darbą. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenės vardas buvo tabu. Todėl yra tik keletas sovietinėje Lietuvoje išleistų darbų Lietuvos kariuomenės tema, bet ir šie yra tendencingi. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenės palikimui išsaugoti tuo metu nuveikė lietuvių išeivija, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Per pastarąjį dešimtmetį susidomėjimas Pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenės istorija labai išaugo. Domimasi ne tik kariuomenės veikėjų gyvenimu ir veikla, bet ir atskirų kariuomenės dalių istorija, paramilitarinių organizacijų veikla. Kadangi Pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenės istorijos periodizacijos koncepcija nėra galutinai suformuota, straipsnyje istoriografinė Lietuvos kariuomenės tyrimų apžvalga atliekama pagal tokius periodus: I – 1918–1920 m., istoriografijoje jau turi nusistovėjusį „Kovų už Nepriklausomybę“ pavadinimą; II – 1921–1926 m., tai galima būtų pavadinti „Kariuomenės reorganizavimo taikos metui“ periodu; III – 1927–1934 m. arba „Kariuomenės pertvarkymo planų“ laikotarpis; IV – 1935–1940 m. arba „Kariuomenės modernizacijos“ periodas. Konstatuojama, kad plačiau nėra tyrinėta pėstininkų ir kavalerijos pulkų istorija, kariuomenės kasdieninis gyvenimas, tradicijos, šventės, karo komendantūrų istorija.Reikšminiai žodžiai: Gintautas Surgailis; Istoriografija; Kariuomenė; Kazys Škirpa; Lietuvos kariuomenė; Pirmoji Lietuvos Respublika; Stasys Raštikis; Army; Gintautas Surgailis; Historiograraphy; Kazys Škirpa; Lithuanian army; Stasys Raštikis; The first Lithuanian Republic.

ENTaking into account the fact that no historiographical works exist that analyse the army of the First Republic of Lithuania, the article attempts to consistently look at what has been written on the subject so far. The article does not examine the Lithuanian military aviation and interwar navy, since a separate historiographical work should be dedicated to them. In the Soviet period, the name of the Lithuanian army was a taboo. Therefore, only several works on the subject of Lithuanian army were published in Soviet Lithuania. They, however, were also tendentious. The Lithuanian diaspora, in particular in the United States of America, has, at that time, contributed much more to the preservation of the Lithuanian Army. The past decade has seen a significant growth in the interest in the history of the army of the First Republic of Lithuania. Interest has been expressed in not only the life and activities of army figures, but also the history of separate parts of the army and the operation of paramilitary organisations. Since the concept of periodisation of the history of the army of the First Republic of Lithuania has not been finally framed, the article gives a historiographical overview of the research on the Lithuanian army according to the following periods: I. 1918–1920 “Fights for Independence”, II. 1921–1926 “Reorganisation of the Army for the Period of Peace”, III. 1927–1934 “Plans of the Reformation of the Army” and IV. 1935–1940 “Modernisation of the Army”. The article states that it does not closely examine the history of infantry and cavalry regiments, the daily life, traditions and celebrations of the army, or the history of military commandant’s offices.