XVIII a. Lietuvos karo istorijos tyrimų apžvalga

LTLietuvos karo istorija XVIII a. ištirta netolygiai. Amžiaus pabaiga turi keletą gerų studijų, puikų Lenkijos istoriografijos kontekstą ir parengtus tyrinėtojus, bet amžiaus pradžia ir vidurys neturi nei vieno, nei kito. Daug dėmesio turi būti skirta pagalbinės medžiagos rengimui ir privačių archyvų tyrimams, ypač svarbūs palyginamieji tyrimai. Perspektyvūs atrodo bandymai gilintis į socialinius ATR santykius, ieškoti valstybės ir kariuomenės silpnumo šaknų Respublikos partijų ir grupuočių santykiuose bei užsienio valstybių politikoje. XVIII a. tyrėjai turi palaikyti artimus kontaktus su Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos tyrėjais, nes analizės objektas yra iš esmės ta pati kariuomenė ir ta pati karyba. Didžiausią problemą kelia tie laikotarpiai ir tos temos, kurių archyvai nėra lokalizuoti vienoje vietoje kompaktiškais fondais arba tie fondai nėra pakankamai lengvai prieinami tyrėjams. Šiaurės karo laikotarpis, kurio dokumentų fondų beveik nėra archyvuose, vos pavieniai ir ne patys svarbiausi dokumentai. Gali būti, kad jų niekas ir nevedė, veikiant nereguliaraus pobūdžio lietuviškiesiems daliniams. Čia daugiau gali padėti Švedijos ir Rusijos archyvai. 1717-1764 m. laikotarpis yra ištirtas geriau, tai ir padaryti lengviau, nes nesikeitė kariuomenės sistema. Tyrimų reikalauja karininkų korpusas. Didelį apibendrinantį darbą, kuriame būtų atskleista karininkų karjera, būtų galima parašyti tik po daug darbo reikalaujančių tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Karinis potencialas; Kariuomenės reformos; Karo istorijos sintezė; Karybos istorija; Lenkijos-Lietuvos kariuomenė; Lietuvos karo istorijos tyrimai; History of Lithuanian War Researches; History of Polish-Lithuanian Commonwealth; History of warfare; Military potential; Military reforms; Polish-Lithuanian army; Synthesis of war history.

ENThe Lithuanian war history was not analysed evenly in the 18th c. There were a few good studies, an excellent context of Polish historiography and well-trained researchers at the end of the century, but there was non of them at the beginning and in the middle of the century. A lot of attention shall be paid to the preparation of additional material and for the researches of private archives; comparative researches are especially important. Attempts to analyse the social relationships in the Polish–Lithuanian Commonwealth, to look for the roots of the weakness of the state and army in the relationships of parties and groups of the Republic and in the foreign policy also seem to be perspective. The researchers of the 18th c. must have close relationship with Polish, Belorussian, and Ukrainian researchers because an object of the analysis is the same army and the same soldiership. The most problematic are the periods and topics that are found in the archives that are not localised in one place in compact funds or the funds are not easily accessible to the researchers. There are almost no documents about the period of the Great Northern War in archives, there is just a few individual documents of low importance. It is possible that there were no such documents at all because there were only irregular Lithuanian units. In this case, Swedish and Russian archives may be helpful. The period of 1717–1764 has been analysed in more detail, it was easier because the system of the army was not changing. The research is required by the corps. A big summarising study about the career of the officers may be written after many labour-consuming researches.