Karo komendatūrų veikla Lietuvoje 1927-1940 m.

LTStraipsnje apžvelgiama karo komendantūrų, kaip vienos svarbiausių valstybės viešojo gyvenimo reguliavimo institutų, veikla 1927–1940 metais. Straipsnio išvados:1) Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinio perversmo kariuomenė ir kartu karo komendantūros tapo vienu pagrindiniu tautininkų valdžios įgyvendinimo pirmojoje Lietuvos Respublikoje įrankiu. 2) Remdamasis administraciniu valstybės suskirstymu, komendantūrų tinklas uždengė visą valstybės teritoriją. Jau pirmaisiais naujojo politinio režimo metais buvo nustatyta karo komendantūrų sąveikos su Krašto apsaugos ministerija sistema. Ministerijoje buvo suformuota savarankiška trijų pakopų administracinė struktūra. Tarp krašto apsaugos ministro ir karo komendantų atsirado tarpinis asmuo – karo stovio reikalų referentas, koordinuojantis karo komendantų veiklą. 3) Karo komendantūros, būdamos pagrindiniu valstybės viešojo gyvenimo kontrolės ir reguliavimo institutu, turėjo pakankamai dideles galias, kurios rėmėsi Ypatingaisiais valstybės apsaugos įstatais, suteikiančiais plačias bausmių ir viešojo gyvenimo apribojimų taikymo galimybes. 4) Karo komendantai ir apskričių viršininkai 1927–1940 m.administracinėmis baudomis nubaudė daugiau kaip 6 tūkstančius asmenų, tačiau nepaisant bausmių gausos, valstybės vadovai taikė amnestijas nubaustiesiems, demonstruodami visai visuomenei savo politikos lankstumą. Kita vertus, bausdama už nedidelius nusižengimus siekė parodyti esamos valdžios galias. 5) Karo komendantūros glaudžiai bendradarbiavo su kitomis autoritarinio režimo institucijomis – Šaulių sąjunga, apskričių administracijomis, kriminaline policija, Valstybės saugumo departamentu.6) Karo komendantūros kartu su karo komendantais, kaip ir visa kariuomenė, tapo sovietinės okupacijos kariuomenės reformavimo ir likvidavimo aukomis.Reikšminiai žodžiai: 1927-1940; Istorija; Karo komendantūra; Karo padėtis; Komendantai; Nepriklausoma Lietuva; 1927-1940; History; Independent Lithuania; Kommandant; Military commandant headquarters; Military rule.

ENThe article looks at the activities of military commandant’s offices as one of the key institutions regulating the state’s public life from 1927 to 1940. Conclusions of the article: 1) After the coup d’etat of 17 December 1926, the army along with military commandant’s offices became a single main instrument for implementing the nationalists’ power in the first Republic of Lithuania. 2) Based on the administrative division of the state, the network of commandant’s offices covered the entire territory of the state. As early as in the first years of a new political regime, a system of communication was built between military commandant’s offices and the Ministry of National Defence. An independent three-stage administrative structure was created at the Ministry. The Minister of National Defence and military commandant began to communicate through an intermediary – an information officer for military affairs in charge of coordination of the activities of military commandants. 3) Military commandant’s offices had quite big powers which were based on Special Regulations for State Defence providing considerable possibilities for applying punishments and restrictions on public life. 4) Heads of the state granted amnesties to the punished, thus demonstrating the flexibility of their policy to the public. On the other hand, by imposing punishments, the state wanted to show existing powers of the authorities. 5) Military commandant’s offices closely cooperated with other institutions of the authoritarian regime – Lithuanian Riflemen’s Union, county administrations, criminal police and State Security Department. 6) Military commandant’s offices together with military commandants and the whole army became victims of reformation and liquidation by the Soviet occupying army.