Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927-1940 metais

LTLietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos tyrimas ir jos vaidmens atskleidimas Lietuvos vidaus politikos kontekste kelia terminologijos problemą: kokia tai organizacija – buvusių karių, karinė-visuomeninė, paramilitarinė? Straipsnyje sprendžiama ši terminologijos problema, siekiama supažindinti su buvusių karių organizacijos LKKSS struktūra ir tikslais, atskleisti įvairiapusę sąjungos veiklą ir parodyti, kiek ir kokiose srityse LKKSS sprendimai darė įtaką vidaus politikai, supažindinti su LKKSS narių veikla opozicijoje iškelti asmeninės kūrėjų savanorių iniciatyvos svarbą sprendžiant valstybei svarbius klausimus. Savanorių sąjunga buvo kuriama dešiniųjų partijų iniciatyva siekiant grįžti į valdžią. LKKSS prisidėjo vykdant 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą. Radikalioji savanorių dalis buvo aktyvūs „Geležinio vilko"organizacijos nariai ir A. Voldemaro pasekėjai. Tautininkų vyriausybės bijojo LKKSS ir jos narių dėl jų principingumo ir populiarumo visuomenėje, be to, tarp jų buvo daug perversmo dalyvių, suteikusių valdžią A. Smetonai. Sąjunga visada turėjo labai aiškią ir principingą poziciją tiek užsienio, tiek vidaus politikos klausimais ir ją pareikšdavo viešai: rezoliucijomis, memorandumais, protesto laiškais Prezidentui ir Ministrui pirmininkui, atskirų narių dalyvavimu antivyriausybinėse akcijose-demonstracijose, pučuose, vadinamuosiuose sukilimuose. LKKSS daug dėmesio skyrė savo narių ekonominei ir socialinei padėčiai gerinti, o iškovotos lengvatos įstatymų numatyta tvarka buvo taikomos ne tik sąjungos nariams, bet ir visiems savanoriams. Sąjungos pirmininkai, išskyrus P. Gužą, nebuvo tautininkų įtakoje, o Centro valdybas sudarydavo įvairių politinių įsitikinimų savanoriai.Reikšminiai žodžiai: Kombatantai; Lietuvių kariai-savanoriai; Lietuvos istorija; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga; Combatants; History of Lithuania; Lithuanian soldiers-volunteers; Union of Lithuanian Army Volunteer Founders.

ENResearch on the Union of Volunteer Creators of the Lithuanian Army (UVCLA) and disclosure of the Union’s role in the context of Lithuania’s domestic policy raise a problem of terminology: what kind of organisation is this – of former soldiers, military-voluntary or paramilitary? The article addresses this problem and aims to introduce the structure and goals of the organisation of former solders, UVCLA, to reveal diverse activities of the Union and to show to what extent and in what fields UVCLA decisions had an impact on domestic politics, to present opposition activities of UVCLA members and to stress the importance of volunteer creators’ personal initiative in tackling issues relevant to the state. The Union of Volunteers was built on the initiative of right-wing parties with the aim of returning to power. UVCLA contributed to the coup d’etat of 17 December 1926. A radical group of volunteers were active members of the organisation “Geležinis Vilkas” [Iron Wolf] and A. Voldemaras’ followers. Their integrity and popularity in society made nationalist governments afraid of UVCLA and its members. Moreover, they included a large number of upheaval participants who granted power to A. Smetona. The Union always had a very clear and high-principled position on both foreign and domestic policy issues, and expressed it publicly: by resolutions, memoranda, protest letters to the President and Prime Minister, and by participation of individual members in antigovernmental demonstrations, putsches and so-called takeovers. UVCLA gave special attention to improving economic and social situation of its members. Chairmen of the Union, except for P. Gužas, were not under the influence of nationalists and Boards of the Centre consisted of volunteers of different political convictions.