Endriejavo valstietiškoji knygos kultūra : XIX a. vidurys-1944 metai

LTStraipsnyje siekiama remiantis šaltiniais - archyvine medžiaga, išlikusiu spaudos paveldu, periodika, atsiminimais, istoriografija - atskleisti Endriejavo valsčiaus valstietiškąją knygos kultūrą XIX a. vid. - 1944 metais. Endriejavo valstietiškoji knygos kultūra atsirado XIX a. viduryje. Valstiečiai legaliomis ir nelegaliomis aplinkybėmis pagal individualius poreikius komplektavo asmenines bibliotekėles. Lietuviškos spaudos draudimo metais nelegalios sąlygos trukdė gausėti asmeninėms bibliotekėlėms, bet tai iš esmės nesustabdė jų gyvavimo. Jos buvo tipologiškai įvairios, universalios, tenkino šeimos dvasinius ir savišvietos poreikius. Nuo XX a. pradžios bibliotekėlės ir atskiri knygų rinkiniai tapo vietos valstiečių dvasinio gyvenimo savastimi. Knygas imta žymėti autografais ir spaudais. Seniausią žinomą bibliotekėlę buvo sukaupęs mokytojas Kazimieras Gudauskas. Iš pavienių knygų nustatyta, kad vietos valstiečiams buvo aktuali grožinė literatūra, mokslo populiarinamieji, tikybiniai, laisvalaikio skaitymo ir mokomieji leidiniai. Tarp vietos gyventojų kaip universalus leidinys buvo populiarus Kalendorius, apylinkėse sklidęs nuo XIX a. pab. Tarp valstiečių išsiplėtojęs akyvus bendradarbiavimas spaudoje ir jos platinimas tapo vietos kultūrinio gyvenimo varomąja jėga. Periodikos sklaidoje vyravo katalikiškos minties spaudiniai. Partinė spauda, nors epizodiškai aktyviai buvo platinama, katalikiškos minties laikraščiams didesnės konkurencijos nedarė.Reikšminiai žodžiai: Asmeninės bibliotekos; Asmenybės; Endriejavas; Endriejavo knygos kultūra; Knygos kultūra; Lietuvos knygos istorija; Periodika; Pranas Kairys; Spaudos paveldas; Valstiečių bibliotekos; Žemaitija (Samogitia); Book culture; Culture of books in Endriejavas; Endriejavas; Lithuanian books history; Peasant libraries; Periodical; Personal libraries; Personalities; Pranas Kairys; Printing heritage; Samogitia.

ENThe paper reveals the peasants' book-culture in Endriejavas Valsčius (a rural district) from the end of the 19th century to 1944. Libraries of peasants during the period from the end of the 19th century to the beginning of the 20th century have been reconstructed and their type structure determined. The peasants' book-culture gained strength during the book smuggling period, and this border region that was always notable for smuggling of Lithuanian books retained the book as the mental value in the 20th century. Peasants used to mark their books with autographs and stamps. Moreover, Endriejavas is distinguished by abundance of periodicals. Here "Tėvynės sargas" was spread widely at the end of the 19th century; later it was replaced by other Catholic and secular newspapers. Local peasants used to co-operate with the press and took part in its spreading. So, the ties of the press with the inhabitants of the Endriejavas region developed, and newspapers became a part of traditional peasant's life style. [From the publication]