LTŽemaičių kretingiškių tarmę savaip atspindi endriejaviškių šnekta, kurioje bene daugiausia yra leksinio (frazeologinio), taip pat morfologinio kalbos lygmens savitumų. Akivaizdžiai matyti, jog pasaulio ir jame gyvenančio žmogaus apibūdinimas – tai centrinė žemaitiško kalbėjimo, iškalbėjimo, žodžiavimosi, pamėgdžiojimų ir net tikrovės mistifikacijos ašis. Straipsnyje pateikiama ir analizuojama leksika, apibūdinanti žmogų ir atspindinti socioetinį žmogaus pasaulį. Siekiama nustatyti socioetinį žmogaus gyvenimą įprasminančios žemaičių endriejaviškių leksikos ir frazeologijos vartojimo dėsningumus. Tyrimų rezultatai grindžiami iki šiol dar niekur neskelbtos žemaičių endriejaviškių šnektos semantine tipologine analize. Iš visų kalbos pavyzdžių matyti, kad šio krašto žmonių kalbėjimo būdas yra savitas dėl kone kiekviename žodyje ar posakyje jaučiamo pasaulio daiktų ir reiškinių subjektyviojo vertinimo, kuriame ryškėja ištisa emocinio reagavimo į pasaulį gama. Šnektoje per šimtmečius išsikristalizavo ištisas žodyno sluoksnis, įprasminantis savaimingą žemaičių endriejaviškių būtį ir dvasią, atspindintis dorovines-etines gyvenimo vertybes, išryškinantis etninius šio krašto savitumus. Daugiausia vaizdingos leksikos, pastoviųjų palyginimų bei metaforinių frazeologizmų matyti tose mikrosemantinėse grupėse, kurių paskirtis yra apibūdinti žmogaus elgesio trūkumus, prastą būdą, netinkamus individo santykius kaimo bendruomenėje. Tai liudija egzistuojantį nerašytą etikos kodeksą, tvirtą viešąją nuomonę, pastangas rūpintis kiekvienu bendruomenės nariu, saugoti bendruomenės gyvenimo kultūrą.Reikšminiai žodžiai: Endriejaviškių šnekta; Endriejavo apylinkės; Frazeologija; Leksika; Leksiniai ir semantiniai telkiniai; Šnektos kalba; Žemaitija (Samogitia); Žemaičiai; Žmogus ir pasaulis; Endriejavas region; Endriejavas sub-dialect; Lexico-semantic groups; Lexis; Person and world; Phraseology; Samogitian; Sub-dialect speech.
ENThe lexis and phraseology of the Samogitian sub-dialect observed in the area of Endriejavas region is analysed in the article. Six lexico-semantic groups have been distinguished according to the way the lexis is used to express certain characteristics of a person: (1) the external look; (2) positive character features; (3) negative character features; (4) the age; (5) the health; and (6) the social status. The analysis of the above-mentioned lexico-semantic groups was carried out by applying the method of the semantic-functional typology. The semantic-stylistic investigations of the lexis typical of Samogitian Endriejavas sub-dialect were based on the original material collected in the sub-dialect area. The article deals with the inherited lexis mainly, and only some barbarisms or hybrid formations from the olden times are mentioned. The main goal was to investigate the so-called model of the reality reflection in the Samogitian speaker's consciousness and to stress the unique character of this model. Thus, the cases of lexis and phraseology analysed represent the vocabulary typical of this region and reflecting the main tendencies of semantic and stylistic actualisation of the sub-dialect speech. The investigation was based on a modern methodology of the conceptual metaphoric meaning. A special attention was paid to the synonymy and variability of the sub-dialect speech. The accentuation of the nominal forms of the vocabulary is presented in order to disclose some formal differences between the sub-dialect speech and the standard Lithuanian. The conclusions and references to literature mentioned and lexicographic sources are given at the end of the article. [From the publication]