LTNelegalaus darbo kaip mokslinės problemos aktualumą atskleidžia tai, kad šis reiškinys yra nepakankamai išnagrinėtas (nėra priimtos vienos koncepcijos), yra sudėtinga kiekybiškai įvertinti jo mastą. Nelegalaus darbo mastas neatsispindi oficialiojoje statistikoje, todėl, vertinant oficialiai registruoto nedarbo lygio pokyčius, gali susidaryti neadekvatus realybei nedarbo kaip ekonominės ir socialinės problemos vaizdas. Pirmajame straipsnio skyriuje nagrinėjama koncepto „nelegalus darbas“ nevienareikšmiško traktavimo moksliniuose ir specialiuosiuose tyrimuose problema, jo tapatinimo su kitais užimtumo ir nedarbo konceptais atvejai, taip pat nelegalaus darbo kiekybinio vertinimo aspektai. Šiame tyrime pagal pasirinktą šešėlinės ekonomikos koncepciją nelegalus darbas nagrinėjamas mokesčių nemokėjimo kontekste, atsiribojant nuo nereguliuojamai ekonomikai priskirtinos ekonominės veiklos (savarankiškai užimtų asmenų, kurie pagal šalies teisės aktus neprivalo registruoti veiklos ir mokėti mokesčių) ir kriminalinės veiklos. Tyrime nelegalus darbas apibrėžiamas kaip ekonominė veikla (apimanti darbo santykius įmonėse ir savarankiškai ekonomiškai užimtus asmenis), kuri vykdoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų, siekiant nemokėti mokesčių. Nelegalus darbas apibrėžiamas kaip daugialypė reiškinių visuma, todėl moksliniu požiūriu siekiant geriau pažinti šiuos reiškinius, o praktiniu aspektu siekiant numatyti tinkamas nelegalaus darbo masto mažinimo priemones, tikslinga atlikti nelegalaus darbo kompleksinį vertinimą (detalizuotą pagal reiškinius). Antrajame straipsnio skyriuje nagrinėjamos nelegalaus darbo klasifikavimo įvairiais aspektais galimybės. Trečiajame straipsnio skyriuje nagrinėjami probleminiai nelegalaus darbo kiekybinio tyrimo aspektai ir pateikiama nelegalaus darbo kompleksinio tyrimo metodika.Straipsnyje pateikiami Lietuvos nelegalaus darbo reiškinių paplitimo ir nedeklaruotų pajamų (susijusių su darbo santykiais ir gautų iš savarankiškai vykdomos ekonominės veiklos) masto tendencijų (2006-2008 m. ir 2009-2011 m. laikotarpiais) empirinio tyrimo (atlikto ekspertinio vertinimo metodu) rezultatai. Siekiant detaliai įvertinti nelegalaus darbo reiškinių tendencijas, 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Lietuvos nelegalaus darbo reiškinių empiriniam tyrimui atlikti pasirinkti Valstybinės mokesčių inspekcijos (centrinio mokesčių administratoriaus ir teritorinių padalinių) auditoriai, turintys patirtį atliekant mokesčių mokėtojų patikrinimus ir mokestinius tyrimus (apimančius vizitavimą ir nuolatinės veiklos kontrolės veiksmus). Iš viso tyrime dalyvavo 702 ekspertai (93 proc. potencialių ekspertų). Daugumos (73 proc.) ekspertų darbo patirtis mokesčių mokėtojų kontrolės srityje ne mažesnė nei 5 metai. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais, įvairių nelegalaus darbo reiškinių paplitimo rodikliai 2006–2008 m. laikotarpiu buvo itin skirtingi: 20-28 proc. (fiziniams asmenims būdingų nelegalaus darbo reiškinių) ir 9-22 proc. (juridinių asmenų). Ekspertų vertinimais, 2009-2011 m. visų nagrinėtų nelegalaus darbo reiškinių paplitimo ir masto rodikliai didės, išskyrus ūkininkų ūkiuose ir įmonėse dirbančių nelegalių darbuotojų darbo užmokesčio ir fizinių asmenų iš individualios veiklos (jos neįteisinus) gautų nedeklaruotų pajamų tendencijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nelegalus darbas; Neoficialus užimtumas; Paslėptasis nedarbas; Šešėlinė ekonomika; Mokesčių vengimas; Undeclared work; Informal employment; Hidden unemployment; Shadow economy; Tax evasion.
ENThe article addresses the issue pertaining to ambiguous treatment of the concept "undeclared work" in scientific and special researches, analyses cases when the concept is treated as identical to other employment and unemployment ideas, and explores quantitative assessment aspects of undeclared work. In this research, undeclared work is considered in the context of tax non-compliance, disassociating from economic activities attributable to unregulated economy (self-employed natural persons, legally not required to register their activity and pay taxes) as well as criminal activities. This article defines the undeclared work as an economic activity (comprising labour relations in enterprises as well as self-employed), which is carried out in violation of legislative requirements with the purpose of tax non-compliance. The article offers the results of the empiric research (delivered following the peer review method) on distribution of undeclared work phenomena in Lithuania and trends (of the periods 2006-2008 and 2009-2011) pertaining to the extent of undeclared income (employment income and earnings received from self-employment). [From the publication]