Elektroninės valdžios projektų įgyvendinimas plėtojant viešąjį administravimą Lietuvoje

LTLietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, prasidėjo naujas valstybės raidos etapas. Vienu pagrindinių Lietuvos valstybės raidos prioritetų tapo informacinės visuomenės, žinių visuomenės kūrimas ir jos tobulėjimas. Reikia įvertinti, kad ES valstybių, taip pat ir Lietuvos, informacinę kompetenciją vis labiau lemia šalies pozicijos Europos ir pasaulio ekonominėje ir politinėje struktūroje, o elektroninė valdžia yra vienas iš būdų, leidžiančių modernizuoti valstybės valdymą. Šiame straipsnyje nagrinėjamas elektroninės valdžios projektų įgyvendinimas plėtojant viešąjį administravimą Lietuvoje. Atlikus analizę teigiama, kad strateginėje perspektyvoje išvardintos tikslų ir uždavinių grupės nesudaro darnios daugiapakopės tikslų sistemos. Kiekvienoje jų skiriama dėmesio ir elektroninės valdžios, ir žmogiškųjų išteklių sistemos elementams, tačiau tai pavieniai uždaviniai, kuriems trūksta horizontalaus koordinavimo. Tikslai nėra pakankamai detalizuoti ir vertikaliai – nėra formuluojamos darbo užduotys valstybės institucijoms ir kitiems atsakingiems vykdytojams. Palyginus su ankstesniu periodu, pateikta nedaug priemonių ir atsakingų institucijų, galinčių įgyvendinti iškeltus uždavinius ir tikslus. Dar daugiau, tikslai nėra klasifikuojami pagal svarbą ir išdėstomi laiko skalėje, todėl pagrįstai galima teigti, kad dalis jų yra deklaratyvaus pobūdžio. Sistemos elementai išskaidyti, todėl nėra reikiamų prielaidų tokiai sistemai sėkmingai funkcionuoti.Reikšminiai žodžiai: , efektyvumas; E-valdžia; Elektroninė valdžia; Elektroninės valdžios projektų įgyvendinimas; In formacinės sistemos; Projektai; Skaidrumas; Teritorijų planavimas; Viešas administravimas; Viešasis administravimas; Visuomenės informavimas, e-valdžios plėtra; E-Governance; E-governance development; E-government; Efficiency; European Union; Implementation of e-governance project; Informing society; Projects; Public administration; Territorial planing; Transparency; Europos Sąjunga (European Union).

ENWhen Lithuania became a member of the European Union (EU), a new stage of the development of the state begun. One of the main priorities of the development of Lithuania was the creation and development of information society and knowledge society. It is necessary to evaluate that informational competence of the EU members, including Lithuania, is more and more influenced by the position of a country in an economic and political structure of Europe and the world; e-government is one of ways to modernise the government of a state. This article analyses the implementation of e-government projects by developing public administration in Lithuania. An analysis reveals that the groups of aims and tasks enumerated in a strategic perspective do not make a harmonious multilevel system of aims. Every group pays attention to the elements of e-government and human resources systems, however, the tasks are individual and lack of horizontal coordination. Vertical coordination (no tasks for public institutions and other responsible executors are formed) and specification is not included into aims, as well. Comparing to the earlier period, there are not many means and responsible institutions that could implement the proposed aims and tasks. Moreover, the aims are not classified by their importance and distributed in a time line, therefore, it may be stated that the majority of them are of a declarative nature. The elements of the system are distributed, therefore, there are no preconditions for the system to function successfully.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management