LTTyrimo tikslas – pristatyti regionų socialinės ir ekonominės plėtros vertinimo modelį, jį pritaikyti praktikoje vertinant ES NUTS 2 lygio regionus, esančius naujosiose šalyse narėse, ir numatyti Lietuvos socialinės ekonominės plėtros perspektyvas. Rengiant straipsnį taikyti tyrimo duomenų analizės metodai: sisteminė ir palyginamoji mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, sintezė, loginio abstrahavimo, ekspertų apklausos (interviu) rezultatų vertinimo, duomenų normalizavimo, kai įvedami nustatyti koeficientai (sudedamosios dimensijos), duomenims viršijantiems ar neviršijantiems ES (arba regionų grupės, kai nėra atitinkamo rodiklio ES kontekstu) vidurkį, metodai ir regresinė analizė, prognozavimas, modeliavimas bei išvadų generavimas. Straipsnis pradedamas nuo teorinės regiono koncepcijos. Analizė parodė, kad valstybių regioninėje sandaroje ir įvairiuose tyrimuose nurodomi labai įvairių lygių, tipų ir rūšių regionai. Regionų išskyrimo principai ir kriterijai taip pat būna labai skirtingi. Tik pastaraisiais metais stengiamasi taikyti kiek galima suderintas metodikas, ypač ES ir asocijuotose šalyse. Įvertinus mokslinę literatūrą, galima teigti, kad egzistuoja daug požiūrių į regioną, jo teorinę sampratą. Tačiau, vertinant regioninių skirtumų raidą, tikslinga regioną apibrėžti kaip teritorinį vienetą, kuris pagal pasirinktą vertinimo kriterijų skiriasi nuo kitų vienetų. Apibendrinus išsivystymo lygio rodiklių įvairovę mokslinėje literatūroje ir užsienio šalių patirtį, išskirtos trys pagrindinės rodiklių grupės, kurios tiksliausiai apibūdina regiono socialinę ir ekonominę situaciją – tai socialinės ir ekonominės plėtros bei viešąją infrastruktūrą ir aplinkos kokybę įvertinantys rodikliai.Įvertinus regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, 50 ES NUTS 2 lygio regionams, esantiems naujosiose šalyse narėse, būdingi akivaizdūs išsivystymo skirtumai, o prisijungus naujoms valstybėms narėms, dar didesni nacionalinio ir regioninio lygmens skirtumai. Struktūriniu požiūriu atskirų regionų skirtumai reiškiasi tuo, kad skirtinguose Europos regionuose gyvenantys asmenys turi labai skirtingas pajamas, skirtingas šalių pragyvenimo lygis, nevienodos galimybės susirasti gerai apmokamą darbą ir t. t. Padidėjusioje ES silpniems regionams svarbu numatyti regioninės politikos priemones, kurių įgyvendinimą skatina struktūrinių fondų parama. Lietuva ES kontekste yra problemiškas regionas ir atsilieka nuo ES vidurkio, (lyginami metodikoje numatyti socialinės ir ekonominės veiklos rezultatai). Situaciją švelnina tai, kad Lietuvoje palankesnė gyventojų amžiaus struktūra, išsilavinusių gyventojų dalis, bendrojo vidaus produkto, investicijų, vidutinių menesinių pajamų apimties augimo tempai ir lovų ligoninėse skaičiaus dinamika. Tyrimo metu taip pat nustatytos probleminės vystymosi sritys – tai gyventojų skaičiaus mažėjimas, mokslinių tyrimų ir technologijų sektoriaus, gamybinio sektoriaus, transporto ir turizmo infrastruktūros plėtros atsilikimas nuo ES vidurkio. Todėl straipnyje rekomenduojama regioninės politikos priemonėmis skatinti šių empirinio tyrimo metu nustatytų problematiškiausių Lietuvos socialinės ir ekonominės plėtros komponentų raidą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Regionas; Regionų plėtra; Vertinimo modelis; Region; Regional development; Evaluation model.
ENArticle analyzes the concepts of a region. There are analysed the conceptions, which differ in the nature and role of the regions, dynamism and development of regionalization processes, level of economic integration. The conceptions are the following ones: social geography, administrative-territorial, institutional, geopolitical and economic. Furthermore, the evaluation analysis of regional development level and its application in different foreign countries, prosecuted by the researchers are introduced in this article. It has been proven that regional policy in the EU level is necessary, as the European Union consists of 27 member states with 493 million people and the home market. It is evident, that there are economic and social differences in such a large territory within states and 268 regions, and the process of convergence is very slow and problematic. Thus, the article focuses on working out an effective evaluation method, which could be applied to achieve reliable results and would be effective in solving problems of regional development. The evaluation of regions’ social and economic development is a part of a broader analysis, comprising the preparation of evaluation methodology of regional policy’s influence and application in the content of the EU, where the first stage includes the composition of optimal set of indicators of social and economic development of regions. It should allow to perform interregional comparisons in order to prove the effect the regional policy on the development of problem-orientated branches of a region. The prepared evaluation methodology is applied empirically evaluating social and economic development of the region in the context of NUTS 2 statistical regions of the European Union, situated in the territory of twelve new the EU member states. [From the publication]