Lietuvininkai : nuo kultūrinės autonomijos iki prisijungimo prie Lietuvos valstybės (XIXa.-1918m.)

LTStraipsnyje yra pristatoma lietuvininkų bendruomenė, jos susiformavimas iki XVI a. pradžios iš baltų genčių Mažojoje Lietuvoje. Įdomu pastebėti, kad vokiečių tyrėjai XVI–XVIII a. lietuvininkus laikė ne tautine mažuma. Jie juos laikė lietuvių tautos, kuri gyveno šiapus ir anapus Prūsijos sienos, dalimi. Teigiama, kad XVIII a. pradžioje, Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 300 000 gyventojų. Aprašomas Mažąją Lietuvą naikinęs 1709–1711 m. didysis maras ir badas. Atkreipiamas dėmesys, kad iki 1871 m. lietuvininkai turėjo kultūrinę autonomiją. To pasėkoje vyko jų tautinis kultūrinis sąjūdis, kuris po Pirmojo pasaulinio karo virto politine kova. Panaudojant politiką ir kultūrą, buvo siekiama lietuvininkus įtraukti į valstybinį ir visuomeninį gyvenimą. Buvo stengiamasi lietuvininkams parūpinti knygų, maldaknygių, postilių ir kt. jų gimtąja kalba. Pamaldos buvo laikomos lietuviškai, kas labai pasikeitė nuo XIX a. antrosios pusės. Pastebima, kad dvasinį mažlietuvių gyvenimą įtakojo pietistų surinkimininkų judėjimas, kuriam vadovavo sakytojai. Teigiama, kad pamaldos buvo rengiamos privačiuose namuose. Tai leido ilgesniam laikui išlikti gimtajai kalbai. Atkreipiamas dėmesys, kad Mažojoje Lietuvoje buvo daug lietuviškų mokyklų, o vaikų nutautinimą didino mišrios mokyklos. Atkreipiamas dėmesys, kad 700 metų laikotarpis suformavo tam tikrą mažlietuvių mentalitetą. Straipsnyje aprašoma gyventojų skaičiaus dinamika ir tautinis pasiskirstymas bei vokiečių šviesuomenės nuopelnai plėtojant lituanistiką ir ginant lietuvybę. Nusakomi mažlietuvių ir didlietuvių skirtumai bei tapatumai.Reikšminiai žodžiai: Autonomija; Didžioji ir Mažoji Lietuva; Germanizacija; Kultūra; Lietuvininkai; Prūsija; Tautinis judėjimas; Autonomy; Culture; Lietuvininkai; Lithuania; Lithuania Great and Minor, gernanization; National movement; Prussia.

ENAn article represents the community of Prussian Lithuanians and its formation from the Baltic tribes that lived in Lithuania Minor until the beg. of the 16th c. However, German researchers of the 16th–18th c. did not treat Prussian Lithuanians as an ethnic minority. They were treated as a part of Lithuanian nation that lived in both sides of the boarder of Prussia. In the beg. of the 18th c. there was approx. 300 000 residents in Lithuania Minor. The great plague and starvation of 1709–1711 that was destroying Lithuania Minor is described. Attention is paid to the fact that in 1871 Prussian Lithuanians had their cultural autonomy. and, therefore, performed a national movement that became a political struggle after the World War I. It was attempted to involve them into a state's and public life by means of politics and culture; also, to provide them with books, prayer-books, postils and etc. in their mother tongue. The prayers were in Lithuanian but it greatly changed in the 2nd half of the 19th c. The spiritual life of Prussian Lithuanians was influenced by the movement of pietism that was managed by God's word spreaders. The prayers were performed in individual houses; it influenced a longer survival of a mother tongue. Also, there were a lot of Lithuanian schools in Lithuania Minor and the denationalization of children was influenced by mixed schools. The period of 700 years had formed a particular mentality of Prussian Lithuanians. The article describes the dynamics of residents, their national distribution and the merits of German enlightened persons who contributed to the development of Lithuanian studies and the protection of Lithuanianism. The differences and similarities between Prussian Lithuanians and residents of Lithuania Proper are indicated.

• Lietuvių ir vokiečių kaimynystė / Arthur Hermann. Vilnius : Baltos lankos, [2000]. 323 p.
• Mažlietuviai Vokietijos imperijoje, 1871-1914 / Silva Pocytė. Vilnius : Vaga, 2002. 303 p.
• Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI-XX amžiuje / Albertas Juška. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 1997. 782 p.
• Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje : XVI a. trečias dešimtmetis - XVII a. pirmas dešimtmetis / Ingė Lukšaitė. Vilnius : Baltos lankos, 1999. 647 p.
• Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių / Vydūnas ; [vertėjai Vita Gaigalaitė, Rapolas Šaltenis]. Vilnius : Vaga, 2001. 639 p.
• Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje : ligi Didžiojo karo : istorijos ir statistikos šviesoje : su 3 žemėlapiais / Vincas Vileišis. Vilnius : Versus aureus, 2009. IX, 275 p.