LTKomunikacinio metodo taikymas, mokant užsienio kalbų, atspindi laikmečio pažangias socialines tendencijas. Atviros ir liberalios XX ir XXI a. idėjos, mesdamos iššūkį tradiciniams kalbų mokymo modeliams, suformavo naują požiūrį į kalbos mokytojo kompetencijas. Šiame straipsnyje daroma prielaida, jog egzistuoja aiški sąveika tarp kalbos mokytojo komunikacinės kompetencijos ir kokybiško komunikacinio kalbos mokymo. Teigiama, jog, norint pateisinti komunikacinio metodo principus, kalbos mokytojui būtina tobulinti savo komunikacinę kompetenciją. Šiame straipsnyje yra keliamas klausimas dėl kalbos mokytojo komunikacijos kompetencijos aktualumo ir siekiama apibrėžti šios temos problematiką šiandieninėje Lietuvos akademinėje terpėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendravimas; Dialogas; Interakcija; Kalbos mokytojas; Kalbų mokytojas; Komunikacinis metodas; Komunikacinė kalbų dėstymo kryptis; Komunikacinė kompetencija; Profesinis tobulinimasis; Profesinis tobulėjimas; Tarpdisciplininis požiūris; Communicative approach; Communicative competence; Interaction; Interdisciplinary approach; Interdisciplinary approach interaction; Kommunicative competence; Language teacher; Professional development.
ENThe communicative approach to language teaching reflects social tendencies of the period. The open and liberal ideas of the 20th and 21st century have challenged standard models of language teaching and changed the understanding of the teacher's competences. The article hypothesizes a strong correlation between the language teacher's expertise in communication and quality of the communicative language teaching. In order to better account for the communicative approach, it is said that the language teacher needs to enrich the communicative competence. The article also raises the question of the relevance of the communicative competence of the language teacher, as well as discusses the insufficient treatment of the issue in contemporary Lithuanian academic environment. [From the publication]