Miernicy w pomiarze włócznej w Wielkim Księstwie Litewskim w drugiej połowie XVI wieku

LTMatavimas valakais, vykdytas Lietuvoje XVI a. ir XVII a. pirmojoje pusėje, buvo pradėtas taikyti Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės dvaruose Palenkėje ir Gardino ekonomijoje dar prieš oficialiai įvykdant Valakų reformą 1557 m. balandžio 1 d. Iš pradžių ši reforma vykdyta Šiaurės Vakarų valstybės dalyje, Žemaitijos kunigaikštystėje, Trakų, Vilniaus, Brastos, Volynės vaivadijose, kai kuriose Minsko ir Polocko vaivadijų dalyse. Naujasis matavimas buvo taikomas ne tik karališkosiose žemėse, bet ir didikų bei bajorijos valdose. Šiame straipsnyje analizuojamos reformos pagrindinis tikslas buvo padidinti iždo gaunamas pajamas. Činšo įvedimas ir intensyvus prekinių – piniginių santykių vystymasis glaudžiai siejosi su miestietiškų gyvenviečių Lietuvos teritorijoje raida. Straipsnyje nagrinėjami Valakų reformos privalumai ir trūkumai. Išanalizuoti rašytiniai šaltiniai sudarė galimybę nustatyti 64 matininkų pavardes. Išsiaaiškinti, kad 52 matininkai priklausė bajorų luomui, 5 buvo žydai, dar du buvo valstiečiai. Kalbant apie tautinę matininkų sudėtį, 20 iš jų buvo lenkai, 6 buvo iš Bielsko žemės, 5, jau minėti, žydai, o likusieji – lietuviai ir rusinai. Už atliktą darbą matininkas gaudavo nedidelį atlyginimą pinigais ir žemėmis. Straipsnio pabaigoje yra pateikiamas matininkų sąrašas nurodant jų vardus ir pavardes, matavimo datą ir vietą, tautybę, matavimą įpareigojusį asmenį, kilmę ir šaltinius.Reikšminiai žodžiai: Bona Sforza (Sforca; Bona Sforza d’Aragona); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Matininkai; Valakų reforma; Valakų įstatymas: matininkai; 16 amžius; Žemaitija (Samogitia); Žemėvalda; Žygimantas Senasis (Sigismund the Old; Žygimantas II Senàsis, Zigmantas I Senàsis; Zygmunt I Stary); Žygimantas Augustas, 1520-1572 (Žygimantas III Augustas; Zigmantas II Augùstas; Zygmunt II August; Sigismund August); Bona Sforca, Sigismund I the Old; Landowning; Samogitia; Sigismund August; Surveyors; The 16th Century; The Grand Duchy of Lithuania; The Valak or Hide Reform; The reform of landowning; The surveyors.

ENWallachian measurement system was applied in Lithuania in the 16th–first half of the 17th c.; at first it was applied in estates of the Queen of Poland and the Grand Duchess of Lithuania in Podlachia and Grodno economies before an official execusion of the Wallachian reform on 1 April 1557. At first the reform took place in the North-West part of the state, the Duchy of Samogitia, Trakai, Vilnius, Brest and Volhynia provinces and in some parts of Minsk and Polotsk provinces. The new measuring system was applied not only for royal territories but for domains of noblemen and nobility, as well. The article analyses the main aim of the reform which was to increase the budget. The establishment of a feudal land rent and an intensive development of goods-money ratio was closely related to the development of citified settlements in Lithuania. The article analyses advantages and disadvantages of the Wallachian reform. The analysed written sources suggested 64 names of land-surveyors. It was found out that 52 land-surveyor belonged to noblemen, 5 were Jews and 2 were peasants. The national composition of land-surveyor was the following: 20 were Poles, 6 from the territory of Bielsk, the already mentioned 5 were Jews and the rest were Lithuanians and Rusyns. The land-surveyors were paid by a little salary or land. At the end of the article a list of land-surveyors is enclosed and the following information is indicated: their names and surnames, date of measurement, place, nationality, a person who ordered to make a measurement, origin and sources.