Skirtingo meistriškumo sportininkų motyvacijos sportuoti ypatumai

LTTyrimo tikslas – ištirti skirtingo meistriškumo sportininkų motyvacijos sportuoti ypatumus. Anketų metodu apklausti 27 sporto šakų 584 sportininkai, suskirstyti pagal meistriškumą į dvi grupes. Pirmą tiriamųjų grupę (RN) sudarė Lietuvos jaunimo ir jaunių rinktinės nariai (n = 72, amžius 17,3 ± 2,3 m.), atstovaujantys Lietuvai pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose (39 iš jų – šių varžybų prizininkai). Antrą tiriamųjų grupę (SM) sudarė Lietuvos jaunimo ir jaunių čempionatų prizininkai (44 %) ir kiti sporto mokymo įstaigų meistriškumo ugdymo ir tobulinimo grupių sportininkai (n = 512, amžius 15,7 ± 1,9 m.). Tyrimas atliktas 2008-2009 m. Sportininkų motyvacijai tirti buvo naudota Lietuvoje aprobuota (Grajauskas, 2008) sporto motyvacijos skalė (Pelletier et al., 1995). Skirtumų patikimumui tarp grupių nustatyti buvo taikytas Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 statistinių duomenų apdorojimo paketą.Sportininkų motyvų raiškos, vertintos penkių balų sistema, tyrimo rezultatai parodė, kad tiek pirmos, tiek antros grupės sportininkų labiau išreikšta vidinė motyvacija negu išorinė ir labiausiai išreikšta vidinei motyvacijai priskiriama motyvų grupė, susijusi su siekiu patirti (RN – 3,91 ± 0,58; SM – 4,01 ± 0,62 balo). Nustatyta, kad mažiau pažengę sportininkai labiau nei rinktinės nariai pasiduoda tiesioginiam išoriniam reguliavimui (p <0,05) ir jiems būdingas aukštesnis vidinės motyvacijos sužinoti pasireiškimo lygis (p <0,05). Tuo tarpu amotyvacija labiau pasižymi Lietuvos rinktinės nariai palyginti su mažiau pažengusiais sportininkais (RN – 2,20 ± 0,9, SM – 1,94 ± 0,8; p <0,05). Vertinant merginų ir vaikinų motyvų sportuoti raišką nustatyta, kad vaikinams daugiau negu merginoms būdinga išorinė motyvacija (p <0,001). Rinktinės narėms merginoms būdingas aukštesnis amotyvacijos pasireiškimo lygis nei rinktinės nariams vaikinams (p<0,05). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Amotyvacija; Išorinė motyvacija; Sportinis meistriškumas; Sportinis meistriškumas, vidinė motyvacija, išorinė motyvacija, amotyvacija; Vidinė motyvacija; Amotivation; Extrinsic motivation; Intrinsic motivation; Sport performance.

ENThere are many studies in which authors examine some aspects of young athletes’ motivation. However, the literature still lacks for studies that would examine the particularities of athletes’ motivation while pursuing high mastery. High performance level athletes constitute a specific social group, so it’s important to analyze the expression of their motives while pursuing career in sport. Knowing athlete’s motives will help to optimize the conditions for developing sports mastery. For this reason study seeks to reveal the differences in subjects’ motivation for doing sport in terms of mastery and in terms of gender. By means of the questionnaires 584 athletes (representing twenty seven sports) falling in two categories of excellence were questioned. The first group of respondents (RN) comprised of members of the National Lithuanian Youth and Junior Team (n=72, age 17.3±2.3 yrs), representing Lithuania in the World and Europe Junior Championships (39 of the members were prizemen of such competitions). The second group of respondents (SM) comprised of prizewinners of Lithuanian Youth and Junior Championships (44 percent) and other athletes from excellence developing and training groups of sports educational institutions (n=512, age 15.7±1.9 yrs).To evaluate motivation of athletes the sports motivation scale (Pelletier et al., 1995) approved in Lithuania was employed (Grajauskas, 2008). Results of the study have shown that, in case of evaluating expression of athletes’ motives in the five-point scale, intrinsic motivation is more expressed than the extrinsic in both, the first and the second, groups and the group of motives related to striving for experience adherent to inner motivation is the most expressed one (RN-3.91±0.58, SM-4.01±0.62). It was found that less advanced athletes respond to direct external control (p<0.05) and higher expression levels of intrinsic motivation to know (p<0.05) is more pertinent to them rather than to members of the National Team. Meanwhile, members of the Lithuanian National Team have better expressed amotivation (p<0.05) compared to the athletes of other group. It could be partly explained by the fact that National Team members are setting themselves more ambitious and heavily achievable goals, which are more difficult to achieve. In case of failure achieving them, National Team members begin to question about their abilities and competence and even about meaningfulness of further sport activities. Having evaluated expression of motives for doing sports in girls and boys it was found that boys feel stronger need for extrinsic motives (p<0.001). On the other hand, higher level of amotivation is more typical for girls, than boys. [From the publication]