Pasitenkinimo darbu tyrimas universiteto darbuotojų grupių atvejui

LTStraipsnyje nagrinėjamas darbuotojų pasitenkinimas darbu universitete. Atlikus empirinį tyrimą nustatyti pasitenkinimą darbu ir nepasitenkinimą darbu sukeliantys veiksniai, ištirti nuostatų darbo atžvilgiu skirtumai trijose darbuotojų grupėse. Nustatyta, kad labiausiai darbuotojus universitete motyvuoja atliekamas darbas, santykiai su kolegomis ir vadovais. Didžiausią nepasitenkinimą kelia didelis darbo krūvis, darbas grupėse ir konfliktų valdymas. Darbuotojams stinga asmeninio tobulėjimo ir karjeros galimybių bei grįžtamojo ryšio apie jų pasiekimus. Darbuotojų grupių vertinimo skirtumai tirti motyvacinių veiksnių atveju. Higieninių veiksnių vertinimas gana homogeniškas. Tiek motyvaciniai, tiek higienos veiksniai respondentų vertinti kaip keliantys pasitenkinimą darbu, todėl F. Herzberg dviejų veiksnių teorija pasitvirtino tik iš dalies. Pateikiamos rekomendacijos organizacinių ir personalo valdymo procesų tobulinimui, siekiant didinti darbuotojų pasitenkinimą darbu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbuotojų motyvavimas; Darbuotojų motyvavimas, motyvaciniai veiksniai, pasitenkinimas darbu; Motyvaciniai veiksniai; Pasitenkinimas darbu; Employee motivation; Job satisfaction; Job satisfaction, employee motivation, motivational factors; Motivational factors.

ENThe article provides results of empirical research on Lithuania’s university employees' job satisfaction. The factors, explaining job satisfaction and job dissatisfaction of employees were determined and differences of work related attitudes were identified among university employee groups. The results indicate that employees are mostly motivated by their work itself, relationship with colleagues and supervisors. The dimensions with the highest dissatisfaction ratings include wok overload, teamwork and conflict management. Employees lack personal development and career possibilities as well as recognition for achievement. Analysis of job satisfaction levels for three groups of employees in the light of two-factor theory was carried out and showed substantial differences in case of motivator factors. Evaluation of hygiene factors turned out to be rather homogenous. Both motivator and hygiene factors were found to be predictors of job satisfaction, though F. Herzberg’s theory only partly proved out. Recommendations for improvement of organizational and human resource management processes fostering employee job satisfaction are provided. [From the publication]