История Литвы в музыкальных произведениях литовских композиторов : исторические реалии и мифологические этнокультурные архетипы
LTLietuvių akademinėje muzikoje istoriniai faktai dažnai atskleidžiami iš romantizmo pozicijų. Su tam stiliui būdingu asmenybės išaukštinimu, kuris kiek prislopina visuomeninių procesų reikšmę. Daugelyje kūrinių vyrauja tam tikri etnokultūriniai archetipai (moters didvyrės), kurie beletrizuotus herojus nutolina nuo istorinių realijų, nors autentiškas istorinis fonas ir išlieka. Romantinio stiliaus vyravimas, ypač iki 1961 m., susijęs su lietuvių akademinės muzikos raida XIX a. pab. - XX a. pr. Vakarų Europoje romantizmas jau geso, o Lietuvoje suvešėjo. Po 1940 ir 1945 m. (sovietiniame mene vyraujant vadinamajam socialistiniam realizmui) susiklostė savotiškas mišrus stilius, paveikęs lietuvių kompozitorių sceninę ir simfoninę kūrybą. Tai trukdė atspindėti kai kuriuos svarbius Lietuvos istorijos faktus, nors atskiros temos nebuvo uždraustos (karas su kryžiuočiais, okupantais vokiečiais). Istoriniai faktai dažnai būdavo parenkami atsitiktinai, vertinami vienpusiškai ir, kartais, netiksliai. Naujojoje stilistikoje, susiformavusioje po 1961 m., kompozitoriai daugiau dėmesio skyrė priešistorei, nors nevengė suromantinto senovės baltų genčių gyvenimo vaizdavimo. Atkūrus nepriklausomybę uždraustų temų nebeliko. Nepaisant to, tik labai nedaugelis kompozitorių pasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis. Net tragiški 1991 m. sausio 13-osios įvykiai tik užsienietį Alfredą Šnitkę (Rusija) paskatino "Sutartinėms".Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Lietuvių kompozotoriai; Archetipas; Mitologija; History of Lithuania; Lithuanian composes; Archetype; Mythology.
ENIn Lithuanian academic music historical facts are frequently revealed from the viewpoint of romanticism with exaltation of the individual, which to a certain extent mitigates the significance of social processes, characteristic of the style. Certain ethno-cultural archetypes (for instance heroic females) prevail in most pieces, where the fictionalized characters are far from the historic realia, although there remains the authentic historic background. The predominance of the romantic style, especially prior to 1961 was related to the development of Lithuanian academic music in the end of the 19th century and the beginning of the 20th century, when in the Western Europe romanticism was already fading out, and in Lithuania, to the contrary, it flourished. After 1940 and 1945 (as the so called socialist realism prevailed in the Soviet art) a peculiar mixed style came into existence and influenced the scenic and symphonic creative of Lithuanian composers, which hindered to reflect certain important facts of Lithuanian history, although individual topics were not banned (war with crusaders and German occupants). The historic facts quite frequently were chosen randomly, evaluated in a jug-handled and sometimes inaccurate way. In the new stylistics, which formed after 1961, composers dedicated more attention to the prehistory, although a romantic picture of the life of ancient Baltic tribes was also not avoided. Upon the reinstatement of the Independence there no longer were any banned topics. However, few composers used the possibilities. Even the tragic events of the 13th January of 1991 were moving only to Russian composer Alfred Schnittke, who wrote his “Glee Songs” on the subject.
- A. Žigaitytės opera "Žilvinas ir Eglė": etninių tradicijų ir novatoriškumo sąveika / Virginija Apanavičienė. Tiltai. Priedas. 2003, Nr. 16, p. 5-17.
- Disonansų sintezės galia : Broniaus Kutavičiaus etnomodernizmas / Virginija Apanavičienė. Darbai ir dienos. 2002, t. 31, p. 103-112.
- Vakarų lietuvių moteriškieji mitologiniai personažai akademinėje lietuvių muzikoje : regioniškumo problemos / Virginija Apanavičienė. Tiltai. Priedas. 2001, Nr. 7, p. 113-119.
