Sigito Gedos paskyrimų poema Fransua Vijonui : komparatyvinė analizė

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sigito Gedos paskyrimų poema Fransua Vijonui: komparatyvinė analizė
In the Book:
XX amžiaus literatūros teorijos: konceptualioji kritika / parengė Aušra Jurgutienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. P. 391-420
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje atskleidžiamos vieno žymiausių šiuolaikinių lietuvių poetų Sigito Gedos ir ryškiausio viduramžių dekadanso dainiaus bei pirmojo modernaus prancūzų poeto Francois Villono (1431-po 1463) kūrybos paralelės. Villono „Rinktinė poezija“ (1999) apvainikavo Gedos-vertėjo darbą, o dar anksčiau, 7-8 dešimtmetyje, Villoną garsino jam skirta Gedos poema „Nakties žiedai“ su prierašu „Paskyrimų poema Fransua Vijonui“, kuri ir yra straipsnio objektas. Siekiama atskleisti, kokie konkretūs įvaizdžiai, atkeliavę iš viduramžių poeto kūrybos, pastebimi Gedos poemoje; kokias reikšmes jie sukuria naujame tekste. Analizuojant Gedos poemą atkreipiamas dėmesys į esminius Villono kūrybos bruožus – kontrastų pomėgį bei ironiją; bandoma patyrinėti, kiek Gedos poetinės inspiracijos atitinka arba mena Villono stilių. Vietoje vienintelės Villono gėlės – rožės, Gedos eilėse viduramžių poeto likimas skleidžiasi lietuviškame peizaže tarp gausybės gėlių. Geda suteikia gėlės įvaizdžiui ypatingų galių reikšti esminius žmogiškosios egzistencijos momentus, tokiu būdu gėlė virsta svarbiu lyrinio vyksmo atlikėju. Poemos eilėraščio „Vištos valgymas“ įkvėpimo šaltinis – Villono „Storulės Margo baladė“. Šių tekstų lyginamoji analizė rodo, kad abiem atvejais folkloro medžiaga pajungiama ironiškam žaismui. Gedos poemoje „Nakties žiedai“ pastebima aiški aliuziją į Villono „Pakaruoklių baladę". Gedos valia, lietuviškame kraštovaizdyje tarp gėlių ir kitokių augalų šmėžuoja vėlės, gausu kaukolių, barškančių, judančių, kalbančių skeletai. Taip bene geriausiai atkuriama Villono epocha – vėlyvieji viduramžiai.Reikšminiai žodžiai: Francois Villon; Interpretacija; Ironija; Komparatyvistika; Konvergencija; Lietuvių poezija; Parodija; Recepcija; Sigitas Geda, prancūzų poezija; Simbolika; Skirtumai; Tarptekstinė analizė; Įtaka; Įvaizdžiai; Comparatistics; Convergence; Differences; Francois Villon; French poetry; Image; Influence; Interpretation; Intertextuality; Irony; Lithuanian poetry; Parody; Reception; Sigitas Geda; Symbolism.

ENAn article reveals the parallels of creative works of one of the most famous contemporary Lithuanian poets Sigitas Geda and one of the most famous decadence poets and the first modern French poet Francois Villon (1431– after 1463). A translation of Geda was wreathed by Villon's “Rinktinė poezija” (1999) and even earlier, in the 7th–8th decade, Villon was sounded by Gada's poem “Nakties žiedai” with an inscription “Paskyrimų poema Fransua Vijonui” [A dedicatory poem to Francois Villon] that is an object of the article. The aim is to reveal the concrete images from the poets creative work in the Middle Ages that are recognised in Geda's poem and their meanings in the new text. While analysing Geda's poem, attention is paid to the main features of Villon creative work that are contrasts and irony; an attempt is made to analyse how much the poetic inspirations of Geda correspond to the style of Villon. Instead of one flower (rose) that was used by Villon, Geda uses many flowers in order to create Lithuanian landscape in which the destiny of the Middle Ages poet reveals. Geda gives special powers to the image of the flower that expresses the fundamental moments of human existence; in this way the flower becomes an important performer of a lyric process. The inspiration of a poem “Vištos valgymas” is Villon's “Storulės Margo baladė”. A comparative analysis of the texts reveals that in both cases irony is created with the help of folklore. Geda's poem “Nakties žiedai” contains an allusion to Villon's “Pakaruoklių baladė”. Geda filled Lithuanian landscape with flowers and souls twinkling around, it is aplenty of sculls and rattling, moving, talking skeletons. It seems to be the best revival of Villon's epoch which is the late Middle Ages.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26690
Updated:
2013-04-28 21:06:25
Metrics:
Views: 122
Export: