Liminalios tapatybės Justino Marcinkevičiaus sovietmečio lyrikoje : postkolonijinės kritikos etiudas

LTStraipsnyje, analizuojant J. Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą, siekiama atskleisti, kaip rašytojas, būdamas visuomeniškai angažuotas, galėjo patenkinti iš pažiūros labai skirtingus, net priešingus estetinius, vertybinius bei politinius lūkesčius. Vienam iš teoriškai pagrįstų šio fenomeno aiškinimų idėjinį pagrindą ir metodologinius įrankius teikia postkolonijinė kritika. Pastangos aiškintis, kodėl Marcinkevičius buvo tiek kolonizatorių, tiek kolonizuotųjų favoritu, straipsnyje apima poeziją bei kritikos tekstus, įvairiopą kontekstą, pagaliau – etinę perspektyvą. Sąvoka – raktas, kuri pasirenkama Marcinkevičiaus fenomenui aiškinti yra slenkstis – tai vienas būdingiausių Marcinkevičiaus poezijos simbolinių vaizdinių. Slenkstiškumas ar liminalumas (lot.) postkolonijiniame kontekste reiškia neesminį pokytį, lūžį, transformaciją, o greičiau hibridišką padėtį, dviprasmišką situaciją – nuolat vykstantį judėjimą ir kaitaliojimąsi tarp būklių. Kolonijinis ir postkolonijinis subjektas (taip pat tapatybė, erdvė, kultūra, politika, kalba, diskursas) yra neišvengiamai slenkstiškas, medijuojantis tik tariamai „alternatyvias“ kultūrines tapatybes, todėl kolonistas ir kolonizuotasis negali būti regimi kaip atskiros ir atskirtos esybės. Klasiko tekstuose liminali tapatybė iškyla subtiliais pavidalais, kuriuos kaip visiškai savus priėmė net ta auditorija, kuri aiškiai angažavosi tautinei veiklai ir laikėsi esencialistinės pozicijos. Straipsnyje tiriama, kaip istoriškai susiklostė poeto statusas, jo pasaulis, kuriame skaitytojai ieškojo dvasinio prieglobsčio nuo tiesmukų oficiozinių tekstų.Reikšminiai žodžiai: Just. Marcinkevičius; Justinas Marcinkevičius; Liminalumas; Lyrika; Postkolonializmas; Sovietinio laikotarpio lyrika; Sovietmetis; Tapatybė; Identity; Just. Marcinkevičius; Justinas Marcinkevičius; Liminality; Lyrics; Poetry in soviet period; Poskolonialism; Postcolonialism; Soviet period.

ENAn article analyses Justinas Marcinkevičius' life and creative work; it is aimed to reveal how the writer being socially engaged was able to satisfy outwardly very opposite aesthetic, valuable and political expectations. Post-colonial critique provides the idealogical base and methodological means for a theoretically based explanation of the phenomenon. In the article, the attempt to explain why Marcinkevičius became a favourite of both: the colonizers and the colonized, includes poetry and texts of critique, various contexts and, finally, ethical perspective. The concept is a key which is chosen by Marcinkevičius in order to explain the phenomenon; a threshold is one of the main symbolic images in Marcinkevičius' poetry. In the post-colonial context, liminality (lat.) means an unessential change, break, transformation or more likely a hybrid position and an ambiguous situation that is a constant movement and change between states. A colonial and post-colonial subject (also, identity, space, culture, politics, language, discourse) is inevitably laminal and expressing only the ostensibly “alternative” cultural identities, therefore the colonizer and the colonized cannot be treated as two separate and separated beings. In the texts of the classic, the laminal identity is presented in delicate forms that were accepted even by the audience that was clearly engaged with national activities and followed an essentialist position. The article analyses how the status of the poet and his world in which the readers were looking for a spiritual shelter from straightforward semiofficial texts was changing historically.

• Dekonstrukcijos sklaida lietuvių literatūros kritikoje / Aušra Jurgutienė. Literatūra 2021, t. 63 (1), p. 71-85.
• Lietuvių migrantų proza : lietuviško tapatumo ženklai K. Barėno "Dvidešimt viena Veronika" ir A. Fominos "Mes vakar buvom saloje" / Justina Petrulionytė. Česlovo Milošo skaitymai. 2013, 6 p. 88-97.
• The Apparatus of writers and four generations of writers in Soviet Lithuania / Vilius Ivanauskas. Lituanus. 2016, vol. 62, no. 4, p. 73-96.
• The Biography of a writer as an argument in (de)canonisation.. Colloquia. 2024, 53, p. 15-32.
• Стык и зазор: домашняя фотография и политика голоса в современном литовском документальном кино о советском / Наталия Арлаускайте. Новое литературное обозрение. 2020, № 161, p. 330-354.