Specialiojo ugdymo formos inkliuzinio ugdymo kontekste : Olandijos patirtis

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, kuriuo buvo siekiama atskleisti Olandijos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo formų ir būdų taikymo patirtis inkliuzinio ugdymo kontekste. Taikant dokumentų (prieinamų anglų kalba oficialių teisės aktų ir antrinių šaltinių) analizę, antrinę statistinių duomenų analizę, pusiau struktūruotą interviu su ekspertais, analizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasiskirstymas pagal ugdymo formas, išryškinami elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro sutrikimų turinčių mokinių ugdymo ypatumai, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ikiprofesinio ir profesinio ugdymo specifika. Analizė atskleidė, kad Olandijos specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo politika, kaip ir daugelio kitų Europos valstybių, orientuota į inkliuziją ir inkliuzinį ugdymą. Siekiama kurti tokią ugdymo sistemą, kuri užtikrintų galimybę mokytis ir reikalingą pagalbą kiekvienam besimokančiajam – tarp jų ir neįgaliesiems, migrantams, asmenims, gyvenantiems nepalankiomis socialinėmis sąlygomis. Olandijoje inkliuzinis ugdymas suvokiamas plačiąja prasme, o Lietuvoje inkliuzijos ir inkliuzinio ugdymo idėjos neretai siejamos tik su specialiųjų poreikių asmenų ugdymu. Pasigendama tikrosios inkliuzinio ugdymo sampratos sklaidos tiek nacionalinio lygmens dokumentuose, tiek ugdymo aplinkose. Siekiant efektyviai tenkinti visų besimokančiųjų poreikius (taip pat ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų) akcentuojama lankstesnių ugdymo formų svarba.Reikšminiai žodžiai: Specialiojo ugdymo formos; Inkliuzinis ugdymas; Specialieji ugdymosi poreikiai; Elgesio ir emocinės problemos; Autizmas; Special education forms; Inclusive education; Special educational needs; Emotional and behaviour difficulties; Autism spectrum disorders.

ENThe paper presents a study seeking to reveal the experience of application of education forms and methods with regard to Dutch pupils with special needs in the context of inclusive education. The analysis of documents (official legal acts and secondary legislation available in English) and secondary analysis of statistical data as well as a semi-structured interview of experts help to analyse the distribution of pupils with special needs by education forms, point out the peculiarities of education of pupils with behavioural and emotional disorders and autism as well as specificity of pre-vocational and vocational training of pupils with special needs. The analysis revealed that the Dutch policy with regard to meeting special education needs, like in many other European states, is targeted at inclusion and inclusive education. There is an attempt to create an education system that will ensure the possibility to learn as well as necessary assistance to every learner, including the disabled, migrants and persons living under unfavourable social conditions. In the Netherlands inclusive education is perceived in a broad sense, meanwhile in Lithuania the ideas of inclusion and inclusive education are often related only to the education of persons with special needs. The penetration of the real concept of inclusive education into national documents and education environments is missing. Seeking to more effectively meet the needs of all learners (including children with special needs), the importance of more flexible education forms is highlighted.