Teksto kurtuazija : "Ašara, dar tau anksti"

LTStraipsnyje M. Martinaičio eilėraštis „Ašara, dar tau anksti“ analizuojamas taikant Greimo straipsnio „Ašara ir poezija“ semiotiniam skaitymui suabejojimo ir dekonstravimo būdą. Derinant recepcines ir postruktūralizmo nuostatas tikimasi paneigti semiotinį skaitymą kaip „objektyviausią“ ir išvadą, kad eilėraščio ypatybė – autoriaus jai suteikta maldos forma. Semiotinė kritika sprūstančią iš tekstų prasmę bando uždaryti loginėmis struktūromis, tuo tarpu dekonstrukcinė linkusi iš viso to susikurti tik melancholiškąjį arba parodijuojantį skaitymo spektaklį. Jei tarp natūralaus pasaulio ir rašto nėra tapatumo, kaip tvirtina semiotikai, tai šia kryptimi mąstant toliau jo negali būti ir tarp signifikato ir signifikanto lygmenų. O kritikoje reikšmės tapatumo praradimas taip pat paradoksaliai liudija ir bet kokių binarinių opozicijų praradimą. Čia dekonstrukcija daro semiotikai nepriimtiną kalbos inversiją, pradrėksdama kalbos audinį ir parodydama jos nesuvaldomų prieštaringumų galimybes, jos skyles, pro kurias į ją patenka kitoniškiausios skaitančiųjų bei sugrįžtančiųjų rašytojų šmėklos ir boluoja niekada iki galo neprieinamų istorinių kontekstų horizontai. Literatūros estetinis autonomiškumas sklaidosi bendroje kultūros terpėje, tekstas susirakina su kontekstu, bet su juo niekada ir niekur nesutampa. Straipsnyje semiotinei tobulai koherentinės kalbos idėjai, tiesakalbystės retorikai buvo priešinama dekonstrukcinė kalbos ambivalencijos ir gedėjimo retorika. Teksto kurtuazija straipsnyje konceptualizuota kaip jo esencialių įžvalgų pritemdymas ir skaitymų daugybiškumo įtvirtinimas.Reikšminiai žodžiai: Algirdas Julius Greimas; Dekonstrukcija; Kurtuazija; Marcelijus Martinaitis; Mokslinis objektyvumas; Naratyvas; Poetinė analizė; Semiotika; Transformacija; Algirdas Julius Greimas; Curtuasion; Deconstruction; Dekonstruction; Marcelijus Martinaitis; Narrative; Poetical analysis; Scientific objectivity; Semiotics; Transformation.

ENIn the article, Marcelijus Martinaitis poem “Ašara, dar tau anksti” is analysed according to the method of impeachment and deconstruction which is used to semiotic reading and was presented in Greimas' article “Ašara ir poezija”. By combining receptive and post-structuralist attitudes it is aimed to reject semiotic reading as “the most objective” and the conclusion that the poem's feature is its form of a prayer given by an author. Semiotic critique is aimed to suppress the meaning of texts by logic structures, while deconstruction is aimed to create a melancholic or mocking show of reading. If there is no identity between the natural world and writing, as it is stated by semiotics, and if we continue thinking this way, the identity is not possible in the levels of the signified and signifier, as well. The loss of sense in the critique paradoxically witness the loss of any binary oppositions. In this case, deconstruction creates a version of the language that is not accepted by semiotics, it breaks the material of the language and demonstrates its uncontrolled abilities of contrasts and the wholes from which the ghosts of returning writers and differently reading readers get inside and where the horizons of unreachable historic contexts appear. The literary aesthetic autonomy spreads in a common cultural media, the text interlinks with the context but never coincides with it. In the article, the ideal coherent semiotic idea of the language and straight rhetoric is opposed to ambivalences of deconstructive language and sorrow rhetoric. The courtesy is conceptualised as a dim-out of essential insights and establishment of reading's multiplicity.

• Late Lithuanian Greimas: intentions and reception / Loreta Mačianskaitė. Semiotika. 2022, 17, p. 233-263.
• Literatūros semiotika / Kęstutis Nastopka. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2010. 322 p.