Fenomenologinis žvilgsnis : Jono Biliūno "Kūdikystės sapnai"

LTStraipsnio fenomenologinio tyrimo objektas – Jono Biliūno sąmonės kūrybinio pasireiškimo atvejai, įrėminti atsiminimo sapno („Kūdikystės sapnai“), papildomi pasakos („Liūdna pasaka“) ir kitų tekstų. Fenomenologiniu žvilgsniu apsibrėžiamas tyrimo ratas ir rakursas, kuriuo į matantį bei tikrovę atveriantį žvilgsnį žvelgiama. Toks žvilgsnis susitelkia į ženklus, atpažinimu juos ištraukia iš nebūties, transformuoja pagal patirtį, išgyvenamą būseną ir perinterpretuoja. Svarbiausias Biliūno ženklinamas laukas – savumo, savosios prigimties. Jame savaime realizuojamas esminis fenomenologinis principas – grįžimas prie daiktų. Pirminis Biliūno kūrybos fenomenologiškumas kyla iš pasikliovimo savo sąmone, jos intencijomis, nukreiptomis ir kreipiančiomis. Biliūno sąmonė turi M. Prousto kūrybai artimų intencijų – susigrąžinti prarastą, pradingusį laiką, tarsi iš naujo jame įsibūti ir jį patį įbūtinti dabartyje. Fenomenologiškai skaitant „Kūdikystės sapnus“ einama susitikimo su kūriniu keliu; siekiama matyti tai, kas tekste ir tekstu matoma. Žvilgsnis suvokiamas kaip aktyviausias suvokimo instrumentas, visada dvipusis, dviašmenis. Matoma ne tik dabar, matoma ir tai, kas praėję – atmintis yra akių atsigręžimas atgal, kad tai, kas nutolę, iš naujo priartėtų, virstų nauju dabar. Atminties turinį sudaro patyrimai; tai, kas yra įvykę taip, kad palietė sąmonę ir palytėjimu išliko kaip amžina žmogaus dabartis. Suvokdami patiriame patirta, tekstas tampa gyvenamojo kūno gyvenamuoju kūriniu. Kuriančioji sąmonės būsena atsiliepia suvokiančioje sąmonėje – kaip atitikimų-susitikimų galimybė.Reikšminiai žodžiai: Biliūnas; Fenomenologija; Filosofija.literatūra; J. Biliūnas; Literatūros teorija; M. Proustas; Matymas; Patirtis; Žvilgsnis; Biliūnas; Experience; Eye; J. Biliūnas; Literary theory; Literature; M. Proust; Phenomenology; Philosophy; Seeing.

ENAn object of a phenomenological analysis of the article is the cases of a creative conscious of Jonas Biliūnas that appear in a dream of memories (“Kūdikystės sapnai”) and is supplemented by a tale (“Liūdna pasaka”) and other texts. From the phenomenological point of view, an extent and a way of the research is determined; it is a way in which the reality is depicted. This kind of sight is focused towards signs that are recognised and withdrawn from non-existence, transformed according to their purpose and state and reinterpreted. The main field of signs of Biliūnas is peculiarity and ones nature. The phenomenological principle – turning back towards things – is unconsciously realised there. The primary phenomenology of Biliūnas comes from the confidence in an own conscious and its intentions that are directed and directing towards an object. Biliūnas' conscious has some intentions similar to the ones of Marcel Proust; that is to recover the lost time, to exist at that time again and make it exist in the present. When reading “Kūdikystės sapnai” phenomenologically, an attempt to see what is in the text and what is supposed by the text is made. The sight is understood as the most active instrument of perception, it is always two-sided and two-edged. Not only the presence but the past is seen, as well, because the memory is a turn back of eyes in order to make the distant existence come closer and become anew in the present. Memory is made of experiences that happened in the way it touched our consciousness and remained an eternal presence. When perceiving it, we experience the already experienced and the text becomes a living piece of a living body. The creative state of the conscious responds in the conscious as a possibility of matches and encounters.

• Scenos fenomenologija. E. Nekrošius skaito K. Donelaitį ir Dante / Rasa Vasinauskaitė. Lietuvos kultūros tyrimai. 2012, 3, p. 14-28.
• Traumos atminties vietos : Gabrielės Petkevičaitės-Bitės "Spauda leista" ir Jono Biliūno "Liūdna pasaka" / Ramunė Bleizgienė. Žmogus ir žodis. 2011, 2, p. 30-38.