Vytauto Bacevičiaus muzika fortepijonui : sąlytis su kultūrinio konteksto erdve

LTV. Bacevičius - išskirtinė figūra Lietuvių nacionalinės fortepijoninės muzikos kultūros kontekste. Kartu su B. Dvarionu bei S. Vainiūnu V. Bacevičius priskiriamas komponuojančių pianistų ir koncertuojančių kompozitorių gretoms. Minėti pianistai iš tiesų „žadėjo“ teigti viltį, kad Lietuva tuoj turės tokią fortepijoninę erą, kurią turėjo išauginusi jau ne viena Europos valstybė. V. Bacevičiaus muzika fortepijonui turi savąjį individualumą. Kompozitorius buvo stipriai įtakojamas idėjų, kurios siekė įteisinti socialinį kultūros lūžį „iš kaimo į miestą“. Jam rūpėjo civilizacijos nerimasties būvis. Todėl jo estetika jau neturėjo tokių stiprių saitų su globalinėmis romantizmo idėjomis, kiek kitaip formavosi ir fortepijoninės raiškos priemonės. Pradėjęs savo fortepijoninės kūrybos kelią vėlyvojo romantizmo traukos zonoje, jis greitai tampa ryškiu modernizmo kūrėju, ilgą laiką bene vienintelis Lietuvoje stūmė fortepijoninį žanrą kūrybos individualumo ir autonomiškumo link. Jis drąsiai atsisakė ideologinės tarnystės, kovojo prieš tokį tautinį uždarumą, kuris buvo charakteringas jo kolegoms. V. Bacevičiaus fortepijoninė muzika linksta į atonalumą, paženklintą ekspresionizmo estetika. Kai kuriuose, ypač ankstyvuosiuose kūriniuose, pastebimi tuo metu Vakarų Europoje leidžiančio šaknis impresionizmo bruožai. Vėlesniuose kūriniuose rastume neoklasicizmo estetikai ir stiliui charakteringų dalykų. Toks kompozitoriaus polinkis į polistilistiką liudija neblogą kompozicinių technikų išmanymą, jautrią reakciją į Europos muziką, jos diktuojamas kryptis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fortepijono muzika; Muzikos kultūra.

ENV. Bacevičius is an exceptional figure in the context of the Lithuanian national piano music culture. Together with B. Dvarionas and S. Vainiūnas, Bacevičius belongs to the category of composing pianists and composers offering concerts. The said pianist gave reason to expect that Lithuania would soon enter the era of piano playing that many European states have experienced in the past. Bacevičius’ music for piano has distinctive individuality. The composer was strongly influenced by the ideas that sought to legitimise the turning-point of the social culture “from the village to the city”. He was interested in the condition of civilisational anxiety. Therefore, his aesthetics no longer had strong links to the global romanticist ideas and he chose somewhat different means of piano expression as well. Having started his creative road within the gravitational zone of late romanticism, Bacevičius soon became a distinctively modernist author and, for a long time, he was almost alone in pulling the piano music genre in Lithuania towards individualism and autonomy. He boldly rejected ideological servitude and fought against any national insularity, which was characteristic to his colleagues. Bacevičius’ piano music leans towards atonality marked by the aesthetics of expressionism. Some of his works, especially the earliest works, show features of impressionism that was then taking roots in Western Europe. His later works exhibit some things that are characteristic to the aesthetics and the style of neoclassicism.