Lietuvių Užgavėnės : nacionalinio tapatumo linkme?

LTUžgavėnės – viena unikaliausių Lietuvos švenčių. Katalikiškosios apeiginės tradicijos požiūriu, Užgavėnės tėra eilinis antradienis prieš prasidedantį gavėnios pasninką. Tačiau žemdirbių tradicijoje Užgavėnės buvo viena linksmiausių ir labiausiai lauktų lietuviškojo kaimo švenčių. Tai vienintelė reikšminga (metinė) lietuvių žemdirbių šventė, nepatekusi į bažnytinio Grigaliaus kalendoriaus šventines struktūras. Kitaip sakant, XX a. pradžią Užgavėnių apeigos pasiekė taip ir nepatyrusios didesnio krikščionybės poveikio. 1991 m. atkūrus nepriklausomybę Užgavėnės įgavo beveik nacionalinę reikšmę. Straipsnyje aptariama Užgavėnių šventės kaita XX a. pradžioje – XXI a. Siekiama parodyti šventinės tradicijos pokyčius bendrame nacionalinės kultūros raidos fone. Regioniniai Užgavėnių papročių skirtumai rodo, kad sudėtiniai Žemaitijos etnokultūrinio paveldo dėmenys turėjo skirtis nuo kultūros komponentų, lėmusių Šiaurės, Rytų ar Pietryčių Lietuvos etnografinę specifiką. XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje vykusios ženklios kaimo gyvensenos bei ją atitinkančių paprotinės veiklos formų transformacijos nepakeitė lokalinio Užgavėnių paprotinės tradicijos tapatumo, o atgauta nepriklausomybė bent jau pradiniame etape Lietuvoje sudarė palankias sąlygas puoselėti etninę tradiciją. Tačiau XX a. antrojoje pusėje visuomenėje įvykę socialiniai demografiniai pokyčiai (gyventojų migracija, miesto ir kaimo gyventojų santykio kaita, kultūrinės ir ekonominės globalizacijos tendencijos) panaikino amžiaus pradžioje matytą regioninį šventės tapatumą ir suteikė Užgavėnėms unifikuotos nacionalinio masto šventės bruožų.Reikšminiai žodžiai: Kalendorinės apeigos; Sritinės ypatybės; Transformacijos; Užgavėnės; Agrarian ritual; Calendar rites; Mask parade; Regional features; Shrovetide; Sledging; Traditional festival; Transformations.

ENThe article deals with the problem of variations in ethnic agrarian culture. It looks at the regional peculiarities of the Shrovetide festival in Lithuania. The rites of Shrovetide are more or less common in all of Lithuania, but the comparatively homogeneous ritual structure of the festival does not rule out regional particularities. Provided examples of Shrovetide ceremonies prove that the festival used to have clear regional particularities. However, nowadays, with the growing popularity of the festival it gradually loses these local traits. It is often limited to a unified scenario. [text from author]