The Quality of science in Estonia, Latvia, and Lithuania after the first decade of independence

LTSvarbiausias šio straipsnio tikslas yra pateikti paskutinio dešimtmečio mokslo kokybės Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bibliometrinių rodmenų analizę. 2001 metais Estija mokslinių publikacijų skaičiumi pirmavo tarp trijų Baltijos valstybių. 2001 metais čia buvo paskelbtos 404 mokslo publikacijos, Latvijoje – 166, Lietuvoje – 136. Nuo 1992 metų Estijos ir Lietuvos mokslininkai daugiau nei padvigubino straipsnių, publikuotų žurnaluose su ISI Web of Knowledge indeksu, skaičių. Latvijos mokslininkai per tą patį laikotarpį tokių publikacijų parengė tiktai 10 procentų daugiau. Toks rodiklis yra žemesnis nei bendras vidutinis pasaulyje. Palyginus išlaidas tyrimui ir plėtrai (R&D) ir mokslinių publikacijų skaičių kiekvienoje šalyje, paaiškėjo, kad „pigiausios“ publikacijos buvo Estijoje, truputėlį „brangesnės“ Latvijoje ir Lietuvoje. Nepagrįstai mažos mokslinių publikacijų kainos leidžia spėti, kad buvo panaudotas gana didelis „paslėptų pinigų“ kiekis, neatsispindintis oficialiose išlaidose. Pagal „ISI Essential Science Indicators“ duomenų bazę Estijos mokslininkai sukuria didžiausią didelės svarbos publikacijų kiekį (4,429) ir taip pat pasiekia aukščiausią cituojamumą (22,274); Latvijos indėlis buvo pats kukliausias – 2,610 straipsnių ir 9,192 citavimai. Estija buvo pajėgi pateikti didelės svarbos tyrimų dvidešimtyje sričių, Lietuva – trylikoje, Latvija – vienuolikoje. Straipsnyje daroma išvada, kad neadekvatus pinigų kiekis ir politinio elito ignoravimas yra aktualiausios mokslo raidos problemos trijose Baltijos valstybėse, ypač Latvijoje.Reikšminiai žodžiai: Kokybė; Kokybės rodikliai; Mokslas; Mokslo kokybė; Pabaltijo respublikos; Publikacijos; Baltic republics; Indicators of Quality; Publications; Quality; Quality of sCience; Science.

ENThe main goal of this essay is to provide an analysis of bibliometric indicators of the quality of science in Estonia, Latvia, and Lithuania during the last ten years. In 2001, Estonia with 404 scientific publications per million of population was clearly ahead of Latvia (166), and Lithuania (136). Since 1992, Estonian and Lithuanian scientists more than doubled the number of articles they published in journals indexed by the ISI Web of Knowledge. The number of articles from Latvia has increased only 10%, which is even less than the general increase of published articles in the world. Comparing expenditures on research and development, R&D, with the number of scientific publications of each country, the cost of one published article was lowest in Estonia and only a little higher in Latvia and Lithuania. The unrealistically low cost of scientific articles suggests that a considerable amount of "hidden money" is involved, not reflected in the official expenditures. According to the ISI Essential Science Indicators database, Estonian scientists produced the largest number of high-impact papers (4,429) and also received the largest number of articles citing them (22,274); the Latvian contribution was the most modest, 2,610 articles and 9,192 citations. Estonia was able to produce high-impact research in 20 research areas, Lithuania in 13, and Latvia in 11 areas. It is concluded that the inadequate amount of money and the ignorance of the political elite concerning the role of science in a modern society are the most pressing problems for the further development of science in all three Baltic states, and particularly in Latvia. [text from author]

• Sociologija / Sociology
• Edukologija / Education
• Istorija / History