Dzūkijos instrumentinis muzikavimas : Veisiejų - Lazdijų krašto tyrimai

LT2007-2008 m. Dzūkijos krašte Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atliekamų lauko tyrimų metu buvo apklausti, įrašyti, nufilmuoti ir nufotografuoti 29 muzikantai, kurie buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: senąją, viduriniąją ir jaunąją kartą. Užrašyta žinių apie šio krašto muzikantus ir jų naudotus instrumentus, instrumentinį muzikavimą, vestuvių papročius, kaimo bendruomenės pasilinksminimus, įvairius gyvenimo nutikimus tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, pokario ir sovietmečio metais bei nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Taip pat rinktos žinios apie praeityje garsius krašto muzikantus, kaupti jų garso ir vaizdo įrašai bei nuotraukos. Ypač daug duomenų surinkta apie senąją muzikantų kartą ir apie XX a. pirmosios pusės šio krašto instrumentinio muzikavimo tradiciją. Jau iš šios tradicijos tyrinėtojų darbų matyti, kad XX a. pradžioje ir pirmojoje pusėje Dzūkijoje svarbiausias instrumentas buvo smuikas (surinkta labai daug duomenų apie XX a. pirmosios pusės ir vidurio dzūkų smuikavimą). XX a. pirmojoje pusėje ir viduryje labai buvo mėgstami ir cimbolai, kiek mažiau – basetlė, mandolina. Tuo tarpu armonikos tipo instrumentais pietų Dzūkijoje buvo grojama jau prieškariu – XX a. 3-4 dešimtmečiais. Straipsnio objektas – pietų Dzūkijos instrumentinis muzikavimas, šios tradicijos kaita XX a.-XXI a. pradžioje. Jame, remiantis naujausių Veisiejų-Lazdijų krašto ekspedicijų medžiaga ir spausdintų bei archyvinių šaltinių duomenimis, norima atskleisti dzūkų instrumentinio muzikavimo pasikeitimus, juos nulėmusias priežastis bei išnagrinėti šios tradicijos savitumus.Reikšminiai žodžiai: Dzūkija; Grojimas; Instrumentinis muzikavimas; Lazdijai; Muzikos instrumentai; Veisiejai; Veisiejų - Lazdijų krašto tyrimai; Dzūkija; Dzūkija region; Instrumental music making; Lazdijai; Lithuania; Musical instrumets; Playing; Veisiej-Lazdij land analysies; Veisiejai.

ENIn 2007 – 2008 the Institute of Lithuanian Literature and Folklore made a field study. There were 29 musicians who were surveyed, recorded, filmed and their pictures were taken; they were divided into three age groups – the old, the middle and the young generation. Records were made about the musicians of this region and their instruments, wedding traditions, entertainments of village community, different experiences of life during interwar independent Lithuania, during postwar and soviet years, in Lithuania after regain of independence. The information was also collected about region musicians famous in the past, their photos, sound and video records stored. Particularly, a lot of information was collected about the old generation of musicians and about the tradition of instrumental music in this region at the first part of the 20th century. The study of this tradition shows, that violin was the most important instrument at the beginning and at the first half of the 20th century in Dzukija (a lot of information was collected about violin playing by people of this region during the first half and the middle of the 20th century. Cembalos were very popular at first half and the middle of the 20th century; bassetto, mandolin were less popular. While accordion like instruments were played in south Dzukija before the war that is in the third and fourth decade of the 20th century. The object of this article is playing instrumental music in south Dzukija, alternation of this tradition in the 20th century and at the beginning of the 21st century. In concordance with the latest material and archival sources of expeditions in Veisiejai – Lazdijai region, the article reveals alternation of instrumental music playing by people in Dzukija, presents reasons that determined this alternation and the study of peculiarities of this tradition.